- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) Lietuvoje išlieka vienas didžiausių Europoje. Naujausią Europos šalių širdies indeksą pristatę tyrėjai tvirtina, kad situacija prastesnė tik Kipre ir Bulgarijoje, o Lietuvos situacijai daugiausia įtakos turi nesveika mityba, nutukimas, sėslus gyvenimas, alkoholio vartojimas, rūkymas ir aukštas kraujospūdis, taip pat veiksmingo ir koordinuoto reagavimo į širdies ir kraujagyslių ligas stoka.
Tyrime „Euro Heart Index“ buvo vertinamos keturios svarbiausios 30-ies Europos šalių širdies ir kraujagyslių sveikatos priežiūros sistemų sritys: prevencija, procedūros, priežiūros prieinamumas ir rezultatai pagal 30 įvairių rodiklių.
„Tyrimas patvirtino tai, dėl ko mes nuolat reiškiame susirūpinimą. Didžiausią įtaką blogiems Lietuvos širdies indekso rodikliams turi išliekantis pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių paplitimas. Ekspertų skaičiavimu, Lietuvoje suaugusiųjų nutukimo paplitimas siekia daugiau nei 25 proc. populiacijos, vienam vyresniam nei 15-likos metų asmeniui tenka daugiau nei 13 l alkoholio, o per dieną nesuvartojame rekomenduojamų 400 gr. vaisių ir daržovių. Didžiulį susirūpinimą kelia ir dramatiškas mūsų šalies gyventojų nekoreguoto padidėjusio arterinio kraujospūdžio, cholesterolio verčių paplitimą. Ekspertai įvertino ir perspektyvinius populiacijos kardiovaskulinei sveikatai nepalankius duomenis. Pavyzdžiui, fizinės kultūros pamokų skaičius Lietuvoje – vertinant vaikų fizinį aktyvumą, bendrojo lavinimo mokyklose yra nepakankamas ir vienas mažiausių tarp visų ES šalių“, – pagrindinius rizikos veiksnius vardija tyrimą pristačiusios Lietuvos širdies asociacijos prezidentas doc. Raimondas Kubilius.
Nemokama prevencija
Sveikatos apsaugos viceministrės Gintarės Šakalytės teigimu, tokie ekspertiniai tyrimai tai ne tik galimybė sužinoti realią situaciją šalyje ir palyginti su kitomis šalimis, bet ir išsiaiškinti, kurias sveikatos priežiūros bei prevencijos sritis reikia tobulinti.
„Mūsų tikslas – paskatinti žmones aktyviau naudotis valstybės siūlomomis nemokamomis prevencinėmis programomis. Visi turėtų žinoti, kad Lietuvoje 40-55 metų vyrai ir 50-65 metų amžiaus moterys kartą per metus gali nemokamai išsitirti ir išsiaiškinti kokiai širdies ligų rizikos grupei jie priklauso, gauti individualų sveikatos kontrolės planą. Žinoma, ieškome būdų, kaip praplėsti turimas galimybes, siūlyti platesnį spektrą prevencinių paslaugų, o tuo pačiu ir paraginti žmones sveikiau gyventi, sportuoti, maitintis“, – sakė G. Šakalytė.
Lietuvos širdies asociacijos vadovas pažymėjo, kad pagal tam tikrus mums nepalankius įverčius išsiskiriame ne tik Europos kontekste, bet ir tarp kaimyninių valstybių. Be to, į indeksą pirmą kartą įtrauktas vaikų fizinio aktyvumo vertinimas, kuris mūsų šalyje, deja, nedžiugina.
Mažas fizinis aktyvumas
„Jei mūsų šalyje suaugusiųjų nutukimas viršija 25 proc., tai kaimyninė Latvija su tokiomis problemomis nesusiduria. Tiesa, reikia paminėti, kad privalomas vaikų fizinis lavinimas tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje yra mažesnis nei minimali rekomenduojama norma 600 val. per metus. Tuo tarpu Lenkija pagal šį kriterijų atrodo tikrai gerai. Pagal alkoholio vartojimo statistiką, deja, taip pat pirmaujama tarp kaimynų – 13 l alkoholio nesuvartoja nei latviai nei lenkai“,– tyrimo rezultatus komentavo doc. R. Kubilius.
Specialistų teigimu, realių pokyčių šioje srityje galima tikėtis imantis kompleksinių priemonių ne tik skatinant sveikesnį ir aktyvesnį gyvenimo būdą, bet ir didinant prevencijos programų prieinamumą, visuomenės švietimą.
„Žinoma, Europos širdies indeksas ir Lietuvai tenkantis įvertis priverčia suklusti ir atkreipti sveikatos priežiūros specialistų dėmesį į vyraujančias širdies ir kraujagyslių ligų problemas, ypač nepakankamą ir adekvatų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos valdymą. Kartu tikime, jog jau vienuoliktus metus Lietuvoje vykdoma asiptominių didelės kardiovaskulinės rizikos pacientų prevencijos programa, pastaruoju metu stebimas didesnis pacientų sąmoningumas koreguojant rizikos veiksnius, gerai šalyje pradėjusi funkcionuoti ūminių galvos smegenų insulto ir miokardo infarkto klasterių sistema leis ateityje tikėtis geresnio Lietuvos širdies indekso įverčio”, – įsitikinęs Lietuvos širdies asociacijos vadovas doc. R. Kubilius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių4
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...