Širdies ligos – rykštė, lemianti ir psichologinį skausmą

Kenkia ir piktas žodis

"Laiku nenustatyti širdies ligos simptomai, lemiantys miokardo infarkto išsivystymą, sukelia rimtų sveikatos sutrikimų pacientui ir psichologinį skausmą jo šeimos nariams. Tokios ligos padariniai gali būti labai įvairūs: nuo sėkmingos ligos baigties iki širdies persodinimo ar net mirties", – perspėja "Biofirst" klinikos gydytoja Edita Jankauskienė.

Širdies ligos – rykštė, sunkiai tramdoma visame pasaulyje, nors šiuolaikinė medicina gali labai daug. Ar tik ne nacionalinis charakteris, ekonomika ir gyvensena lemia, kad sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje išlieka vienas didžiausių Europoje?

Tokios ligos padariniai gali būti labai įvairūs: nuo sėkmingos ligos baigties iki širdies persodinimo ar net mirties.

Tyrėjai tvirtina, kad situacija prastesnė tik Kipre ir Bulgarijoje. Pripažinta, kad daugiausia įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti turi nesveika mityba, nutukimas, nevisavertis poilsis, nemigo naktys, stresas, alkoholio vartojimas, rūkymas ir aukštas kraujospūdis.

"Aš kolegoms ortopedams traumatologams sakau: piktu žodžiu kaulo nesulaužysi, o širdį priversi plakti smarkiau", – dar vieną poveikio širdžiai priežastį yra įvardijusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos profesorė Jolanta Vaškelytė.

Pacientų organizacijų atstovai priduria, kad didelį sergamumą lemia ir veiksmingo bei koordinuoto reagavimo į širdies ir kraujagyslių ligas stoka.

Suserga vis jaunesni

Būtent visus šiuos veiksnius, kaip pagrindines infarkto priežastis, akcentuoja ir gydytojai kardiologai.

Didžiausia problema jie įvardija tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos pastaruoju metu vis dažniau užklumpa jaunus žmones. Jų sveikatos rodikliai verčia smarkiai susirūpinti, nes kas dešimto 25–34 metų ir kas penkto 35–44 metų amžiaus vyro kraujospūdis yra padidėjęs. Tiek vyrų, tiek moterų cholesterolio kiekis kraujyje pastebimai didėti pradeda maždaug nuo 45 metų amžiaus.

"Padidėjusį kraujospūdį ir cholesterolio kiekį didžiąja dalimi lemia žmogaus gyvensena. Šiuos rizikos veiksnius koreguoti vien medikamentais nepakanka. Gyvenimo būdas – teisinga mityba, fizinis aktyvumas, poilsis, tarpusavio emocinis ryšys turėtų tapti svarbiausiu iššūkiu jauniems žmonėms, kovojant su širdies ir kraujagyslių ligomis", – primena gydytoja E.Jankauskienė.

Tiek vyrų, tiek moterų cholesterolio kiekis kraujyje pastebimai didėti pradeda maždaug nuo 45 metų amžiaus.

Džiugi žinia ta, kad per 15–20 metų, ugdant žmogų nuo pat vaikystės šeimose, įmanoma pakeisti visuomenės požiūrį į savo sveikatą. Tai įrodo Šiaurės Karelijos miškų gyventojų pavyzdys, kai, nuosekliai keičiant įpročius ir mitybą, mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjo net iki 75 proc.

Tiems, kurie ignoruoja

Inicijuoti mažus pokyčius, kurie potencialiai atneš didelių rezultatų – tokios iniciatyvos ėmėsi LSMU Studentų mokslinės draugijos Kardiologijos būrelio nariai kartu su Lietuvos širdies asociacija.

Žinias apie širdies ligų pavojų ir galimybes jo išvengti šios organizacijos dalija ne tik Kauno klinikose besigydantiems ligoniams, bet ir platesnei auditorijai. Pavyzdžiui, Kaune Laisvės alėjos praeiviai buvo kviečiami užsukti į "Vilties" vaistinę nemokamai pasitikrinti kraujospūdį, atlikti išsamią kūno masės analizę, o smalsesnieji netgi turėjo galimybę per specialų stetoskopą išgirsti savo širdžių garsus. Na, ir, žinoma, viso renginio metu praeiviams buvo teikiama informacija apie sveiko gyvenimo būdo svarbą ir širdies ligas.

"Tokių akcijų metu informacija, net jei tai tik trumpos, glaustos žinutės, paskleistos viešoje erdvėje, gatvėje, atsitiktinai bet kam, gali pasiekti žmones, kuriems to labiausiai reikia: kurie turi rizikos veiksnių, bet juos ignoruoja", – šios ir panašių akcijų naudą teigiamai įvertino Kauno klinikų Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė docentė Olivija Gustienė.

Pokyčiai, naudingi sau

Gydytoja kardiologė O.Gustienė įvardijo pirmuosius širdies ligų požymius ir aplinkybes, kurios rodo, kad būtina skubėti pas medikus.

"Pirmiausia sveikata turėtų susirūpinti tie, kurių šeimos nariai ir pirmos eilės giminaičiai serga ar yra sirgę širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač ankstyva išemine širdies liga, miokardo infarktu būdami jauno amžiaus ar kurį nors iš artimųjų ištiko staigi mirtis. Šie asmenys turi būti ištirti nustatant cholesterolio ir jo frakcijų koncentracijos kraujyje kiekį, jie turėtų laikytis sveikos gyvensenos principų, nerūkyti, reguliuoti vaistais arterinį kraujospūdį, jei jis padidėjęs, gydyti cukrinį diabetą, jei juo serga", – perspėja docentė O.Gustienė.

Ji akcentuoja, kad simptomai, kurie praneša apie širdies ligą, – greitas nuovargis po fizinio krūvio, nepatogumo jausmas krūtinėje, dusulys, silpnumas, ypač dirbant fizinį darbą ar patyrus stresą.

LSMU Studentų mokslinės draugijos Kardiolologijos būrelio narė Kristina Drulytė pataria kiekvienam, pajautusiam šiuos simptomus, pasižadėti nuo rytojaus pradėti daryti kažką, kas pagerintų jo sveikatą.

"Galbūt negalime pakeisti pasaulio, tačiau galime labiau rūpintis savimi ir būti sveikesni", – apibendrino K.Drulytės bendramokslė, ko gero, taip pat būsimoji kardiologė Inesa Navickaitė.