Vyriausybė pritarė, kad už socialinę globą reikėtų mokėti visą slaugos kompensaciją

Socialinę globą įstaigose gaunančius asmenis numatoma įpareigoti už tai sumokėti visą jų gaunamą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją - tam trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Šiuo metu už socialinę globą įstaigose asmenys moka ne daugiau nei 80 proc. visų gaunamų pajamų.

„Perėjome į posėdžio režimą ir yra patvirtinta Vyriausybės“, - BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Ji aiškino, kad pakeitimai susiję tik su tiksline kompensacija, kuri šiuo metu siekia 900 litų, ir, pavyzdžiui, pensiją gaunantys žmonės kaip iki šiol iš jos turėtų atiduoti 80 procentų.

„Šitą vietą reikia atskirti nuo žmogaus asmeninių pajamų, tai yra, sakykime, nuo pensijos. Sakykime, jis gauna 100 proc. pensijos, tai 80 proc. atiduoda globos įstaigai, o 20 proc. jam ir lieka“, - dėstė ministrė.

Siūlymą, kad asmenys turėtų socialinės globos įstaigai skirti visą savo gaunamą tikslinę kompensaciją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) motyvuoja tuo, kad gaunantieji ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą asmenys šių paslaugų teikimo laikotarpiu gauna visą jiems būtiną priežiūrą ir slaugą. Be to, socialinės globos įstaigos nėra visiškai finansuojamos iš valstybės ir (ar) savivaldybės biudžeto.

„Atsižvelgiant į tai, palikti tokių asmenų kitoms reikmėms 20 proc. šios išmokos nėra tikslinga ir ekonomiška“, - aiškina SADM.

Be to, pataisomis, kurias parengė ministerija ir kurioms trečiadienį pritarė Vyriausybė, siūloma nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, įskaityti į jo pajamas socialinę pašalpą.

„Didžioji dalis asmenų, gaunančių mokamas socialines paslaugas, socialinių pašalpų negauna. Tikėtina, kad tai bus aktualu išimtinai vien suaugusiems socialinės rizikos asmenims (darbingo amžiaus asmenims, kurie yra socialiai atskirti dėl to, kad elgetauja, valkatauja, piktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis, yra įsitraukę ar linkę įsitraukti į nusikalstamą veiklą ar pan.), gaunantiems socialines paslaugas nakvynės ar kito tipo laikinojo apnakvindinimo namuose“, - aiškina ministerija.

Taip pat, pasak ministerijos, turėtų būti nustatyta, kad socialinė priežiūra socialinės rizikos suaugusiam asmeniui nėra teikiama nemokamai, jei jis gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ilgiau nei vieną mėnesį per metus ir joje gauna socialinę priežiūrą.

„Anot praktikų ir savivaldybių, nemokamai gaudami paslaugas, šie asmenys nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, todėl dar labiau padidėja jų socialinė atskirtis. Nedidelis, simbolinis mokėjimas už socialinę priežiūrą sudarytų galimybes socialiniams darbuotojams efektyviau dirbti su socialinės rizikos asmenimis, juos įgalinant spręsti savo problemas, susirandant būstą, darbą ir pan.“, - sakoma siūlymą aiškinančiame rašte.

Lietuvos statistikos departamento ir SADM duomenimis, per metus apie 800 socialinės rizikos asmenų gyvena nakvynės namuose ilgiau nei šešis mėnesius, iš jų apie apie 360 asmenų gauna socialinę pašalpą.

Ministerija neatmeta, kad visi šie siūlymai gali sukelti neigiamą socialinių paslaugų gavėjų reakciją.

„Siekiant to išvengti, būtina savivaldybėms ir socialinių paslaugų įstaigoms sustiprinti konsultacinį darbą su socialinių paslaugų gavėjais“, - nurodo SADM.

Pakeitimas dar turės pritarti Seimas.