Stabligė: nenumokite ranka net į menką žaizdą

Kur slypi stabligės sukėlėjai, kada jie sukelia pavojų? Apie tai pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistas Zigmas Nagys.

Įsiskverbia pro sužeistą odą

Stabligė – tai ūminė infekcija, pasireiškianti įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Susergama tuomet, kai stabligės sukėlėjo Clostridium tetani ar jo sporos pro sužeistą odą patenka į žmogaus organizmą ir esant palankioms – anaerobinėms sąlygomis – pradeda gaminti nuodą, vadinamą stabligės toksinu.

Tai vienas stipriausių žinomų nuodų, veikiančių nervų sistemą. Bakterija dauginasi aplinkoje, kurioje nėra deguonies, todėl ji vadinama anaerobine. Ši infekcija pasižymi dideliu mirštamumu – literatūros šaltinių duomenimis, miršta iki 30 proc. susirgusiųjų.

Ši infekcija pasižymi dideliu mirštamumu – literatūros šaltinių duomenimis, miršta iki 30 proc. susirgusiųjų.

Užsikrėsti stablige asmuo gali tiek esant giliai, tiek paviršinei žaizdai, jei ji yra užteršta dirvožemiu. Ypač pavojinga žaizdas užteršti sodo, daržo, ganyklų žeme. Sukėlėjas taip pat gali patekti per nušalusius, nudegusius audinius, gyvūnų įkandimus. Rizika susirgti stablige daugiau priklauso nuo žaizdos užterštumo žemėmis bei imuniteto būklės, nei nuo žaizdos dydžio.

Didesnė rizika susirgti stablige asmenims, kurie niekada nebuvo vakcinuoti nuo jos, kurie buvo skiepyti, bet negavo viso vakcinacijos kurso ar po paskutinio skiepo praėjo daugiau kaip 10 metų. Taip pat didesnė rizika yra vyresniems žmonėms, nes jų tiek bendras imunitetas, tiek imunitetas prieš šią ligą gali būti susilpnėjęs. Stablige neužsikrečiama nuo ligonio.

Prasideda raumenų spazmai

Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo gali praeiti 3–21 diena ar net keli mėnesiai, tačiau dažniausiai trunka apie savaitę. Inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo užkrato dozės ir patekimo vietos. Trumpesnis inkubacinis periodas dažniausiai susijęs su sunkesne ligos eiga.

Liga prasideda po truputį. Pirmieji jos požymiai – trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje. Jie gali trukti iki kelių savaičių. Tačiau stabligės toksinui pasiekus centrinę nervų sistemą raumenų spazmai per 1–2 dienas gali išplisti po visą kūną. Jie tampa itin skausmingi, trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių.

Gali sutrikti kvėpavimas, širdies ritmas ir kraujospūdis. Žmogus gali mirti sustojus širdies veiklai ar kvėpavimui.

Riziką sumažina skiepai

Viena efektyviausių stabligės profilaktikos priemonių – skiepai. Kiekvienas turėtų gauti pradinį vakcinacijos kursą, kurį sudaro trys vakcinos dozės, kad susiformuotų apsauginis antitoksinio imuniteto lygis. Dėl planinės vakcinacijos stabligė Lietuvoje nėra itin dažna infekcija, kasmet registruojami 1–2 stabligės atvejai, tačiau vienas iš jų baigiasi mirtimi.

Mūsų šalyje nuo stabligės skiepijami 2,4,6 mėnesių amžiaus kūdikiai. Sustiprinančios vakcinos dozės skiriamos 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų amžiaus vaikams. Suaugusiajam skiepus reikia kartoti kas 5–10 metų.

Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą vyresni nei 26 metų amžiaus asmenys nuo stabligės skiepijami valstybės lėšomis. Lietuvoje suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Tačiau kiekvieno žmogaus imunitetas yra individualus, todėl net ir pasiskiepijus, jei įvyko trauma, būtina stebėti save. Esant klinikinėms indikacijoms reikia skubiai ieškoti gydytojų pagalbos.