Su ligoniu apie vėžį – jau be tabu

Sergantieji turi žinoti savo ligos diagnozę ir gydymo metodus. "Nenoriu nė prisiminti tų laikų, kai galvodavai viena, o pacientui sakydavai ką kita", – pabrėžia Kauno klinikų Spindulinės terapijos skyriaus vadovas mokslų daktaras Laimonas Jaruševičius.

– Jūsų valdose – net keturi linijiniai greitintuvai, skirti spindulinei terapijai. Tai tikrai naujausia onkologinių ligų gydymo aparatūra?

– Mūsų šalies gydymo įstaigose tokių greitintuvų yra dvylika: po keturis Vilniuje ir Kaune, du – Klaipėdoje, vienas – Šiauliuose. Tai naujausios kartos aparatūra, kokia yra gaminama pasaulyje, su galimybe valdyti spindulių pluoštą, jį modifikuoti, reguliuoti procedūros atlikimo laiką. Standartinė sudėtinga spindulinės terapijos procedūra trunka apie pusvalandį, o pritaikius naujausius technologinius sprendimus, tai galima atlikti per penkias minutes. Taip galima gydyti daugiau pacientų, jiems patogiau, kai procedūra trumpesnė.

Yra ir papildomų vaizdinių priemonių, kai gydymo procedūros metu galima atlikti tyrimus, patikslinti, ar nėra auglio dislokacijos pokyčių. Pavyzdžiui, dubens organų, prostatos padėtis priklauso nuo šlapimo pūslės, tiesiosios žarnos prisipildymo. Aparatūra suteikia galimybę tuos pokyčius matyti. Plaučių navikas irgi juda, o tikslumas apdraudžia nuo sveikų audinių apšvitinimo, ligonis lengviau toleruoja gydymą ir atsiveria galimybės didinti jonizuojančios spinduliuotės dozę, užtikrinti geresnę naviko gydymo kontrolę.

– Kokiai daliai onkologinių ligonių taikomas spindulinis gydymas?

– Per metus vėžiu suserga apie 18 tūkst. mūsų šalies gyventojų. Pusei jų ar net 70 proc. taikoma spindulinė terapija. Tokia yra ir Pasaulio sveikatos organizacijos statistika. Tikslūs skaičiai priklauso nuo šalies ekonominio išsivystymo lygio, demografinės situacijos, sergamumo, ankstyvosios diagnostikos programų taikymo. Kuo daugiau investuojama į ankstyvąją patikrą, tuo anksčiau nustatomas lokalus, dar neišplitęs navikas, kuriam gydyti geriausiai tinka spindulinė terapija. Gali būti taikoma vien ji, neretai – po chirurginio ar medikamentinio gydymo, vadinamosios chemoterapijos.

– Spindulinė terapija yra naujausias metodas?

– Jo atsiradimas susijęs su labai reikšmingu faktu fizikoje ir medicinoje – rentgeno spindulių atradimu 1895 m. Tuomet buvo nustatyta, kad galima peršviesti ranką ir pamatyti jos kaulus. Tai – radiologijos šaknys. Po poros metų tie atrasti "iks" spinduliai buvo pradėti taikyti įvairioms ligoms gydyti. Taip atsirado spindulinė terapija, kuriai naudojama didesnės energijos spinduliuotė ir kitokios pluošto charakteristikos.

– Šie spinduliai naikina navikines ląsteles?

– Priklausomai nuo audinių savybių, piktybinės ląstelės nuo sveikųjų skiriasi biologiniais parametrais. Jonizuojanti spinduliuotė turi savybę sukelti tam tikrų ląstelės pažeidimų, suardo DNR grandinę ir taip sustabdo ląstelės gyvavimą. Turėdami technines galimybes viską tiksliai apskaičiuoti, siunčiame navikui maksimalią spindulių dozę, daug didesnę, nei galima sveikam audiniui. Tam tikras radiacijos dozes audiniai "suvalgo", pakitimai atkuriami, todėl organizmas gali atlaikyti šį gydymo metodą.

– Be neigiamo šalutinio poveikio?

– Reakcija ir komplikacijų spektras priklauso nuo švitinamos zonos. Jei navikas kabotų ore, būtų lengva jį sunaikinti be šalutinio poveikio, bet kai naviką supa normalūs audiniai, juos reikia išsaugoti. Ir operuojant naviką kai ką galima pašalinti, o kai ko, pavyzdžiui, kraujagyslių, nervų pluoštų – ne. Jų pažeidimai gali būti susiję su suluošinimu ar net mirtimi. Spindulinė terapija veikia panašiai kaip peilis: ten, kur koncentruojame jonizuojančios spinduliuotės dozę, ląstelės sunaikinamos. Kompiuterinės ir pozitronų emisijos tomografijos, magnetinio rezonanso metodikos leidžia matyti, kur navikas, o kur sveiki audiniai. Ta informacija panaudojama nukreipiant spindulių pluoštą.

– O dabar jonizuojanti spinduliuotė naudojama kitoms, ne onkologinėms ligoms gydyti?

– Spinduliai gydymui kai kuriais atvejais naudojami endokrinologijoje, neurochirurgijoje, reumatologijoje, urologijoje, bet labai retai. Pačioje pradžioje, ieškant metodo taikymo galimybių, buvo bandymų rentgeno spinduliais gydyti grybelines ligas, tuberkuliozę, tačiau dabar daugiausia gydomi onkologiniai ligoniai.

– Jei gydymas spinduliais nukreiptas į naviką, vadinasi, šis metodas mažiau žalojantis nei chemoterapija?

– Tai labai skirtingi metodai, nors abiejų tikslas tas pats – gydyti onkologinę ligą. Chemoterapiją dera vadinti medikamentine terapija, nes gydoma ir tabletėmis, ir hormoninių, biologinių vaistų injekcijomis, taikoma taikinių terapija.

Yra ir trečias banginis, ant kurių laikosi onkologija. Tai chirurgija. Dažnai taikomas kombinuotas gydymas iš visų trijų metodų. Pavyzdžiui, navikas išoperuojamas, po to taikoma hormonų ir chemoterapija bei spindulinė terapija. Pastaroji gydo lokaliai, o medikamentai veikia visą organizmą. Pašaliniai reiškiniai, toksiškumas yra skirtingi, priklausomai nuo medikamentų ir kitų aspektų.

– Jei vėžys dar neišplitęs, nėra metastazių, užtenka spindulinio gydymo?

– Kartais užtenka. Tai priklauso nuo ligos, jos biologinių parametrų. Labai dažnai onkologinė liga nuo pat pradžios yra sisteminė, su mikrometastazėmis, kurių negalime nustatyti radiologiniais tyrimais. Klinikinė patirtis ir tyrimai rodo, kad, netaikant sisteminio poveikio – gydymo keliais metodais, rezultatai nebus geri.

– Chirurgija ir spindulinė terapija yra tolygūs metodai norint pašalinti naviką?

– Tai priklauso nuo jo tipo, lokalizacijos. Kartais šie metodai vienas kitą papildo, kartais gali būti konkurentais. Pavyzdžiui, ligoniui, sergančiam priešinės liaukos vėžiu, gali būti siūlomi kaip alternatyvūs.

Krūties vėžiui gydyti anksčiau buvo taikoma standartinė mastektomija – visos krūtelės šalinimo operacija. Ilgainiui chirurgai perėjo prie mažesnės, krūtelę tausojančios operacijos, kai šalinamas tik navikas. Ligos kontrolei užtikrinti chirurginis gydymas papildomas spindulių terapija. Toks sudėtinis gydymo būdas mažiau traumuoja, mažiau pažeidžia psichologiškai ir kosmetiškai.

– Lyginant spindulinį gydymą ir ligonių vadinamąją chemoterapiją atrodo, kad pastarosios šalutinis poveikis yra sunkesnis, nes ligoniui nuslenka plaukai.

– Šalutinis spindulinės terapijos poveikis priklauso nuo švitinimo dozių. Kai navikas yra pilvo, dubens srityje, spinduliavimas gali sukelti viduriavimą, apetito stoką, kartais gali perštėti, parausti oda. Gydant priešinės liaukos vėžį gali pakraujuoti iš tiesiosios žarnos, tačiau tai pasitaiko retai – vienam dviem pacientams iš šimto.