Sugalvojo būdą drausminti pacientus: dėl jų mėnesį gydytojai sėdėjo be darbo

Pasak Gydytojų vadovų sąjungos prezidento Kęstučio Štaro, kuris vadovauja Vilniaus centro poliklinikai, net apie 10 proc. pacientų, užsirašiusių pas šios įstaigos specialistus konsultacijoms, neatvyksta.

„Pacientų apsilankymų skaičius per metus siekė apie 1 mln. 500 tūkst., tai reiškia, kad apie 150 tūkst. pacientų, užsiregistravusių pas gydytojus, neatėjo paskirtu metu. Galima sakyti, kad dėl to mūsų specialistai vieną mėnesį per metus prasėdėjo be darbo“, - sakė K. Štaras.

Pasak poliklinikos vadovo, paskyrus laiką pacientui, kito paciento užregistruoti nebegalima, ir tai prisideda prie to, kad dirbtinai susidaro eilės.

„Kalbėsimės su politikais, kad tam tikrą atsakomybę už neatvykimą pas gydytoją nustatytu metu prisiimtų ir pacientas“, - sakė K. Štaras.

Gydytojų vadovų sąjungos prezidentas siūlo sukurti nacionalinę pacientų registravimo sistemą, kuri užsiregistravus pas gydytoją nebeleistų registruotis kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje.

Centro poliklinikos vadovas pabrėžė, kad siūloma tvarka galiotų tik registruojantis pas antro ir trečio lygio specialistus.

K. Štaras mano, kad siūloma tvarka pasitarnautų ir pacientams. Vieningoje registracijos sistemoje jie galėtų matyti, kokios artimiausios konsultacijos, kur yra laisvų vietų.

„Pavyzdžiui, jei žmogui reikalingas kardiologas, galbūt po poros savaičių yra laisvas Kaune ir visai patogu būtų nuvažiuoti nelaukiant dviejų mėnesių, kol prieis eilė Vilniuje. Žmogui, kuris, tarkim, gyvena Biržuose, ne tiek svarbu, kur važiuoti - į Vilnių, Kauną ar Panevėžį“, - pavyzdį pateikė Gydytojų vadovų sąjungos prezidentas.

Jei žmogui reikalingas kardiologas, galbūt po poros savaičių yra laisvas Kaune ir visai patogu būtų nuvažiuoti nelaukiant dviejų mėnesių, kol prieis eilė Vilniuje.

Pasak jo, vieninga pacientų registravimo pas gydytojus specialistus tvarka Valstybinei ligonių kasai (VLK) padėtų stebėti situaciją sveikatos priežiūros įstaigose.

„Dabar mėnesiui praėjus mes teikiame informaciją, kokios buvo laukimo eilės. VLK tai paskelbia savo tinklalapyje. Pavyzdžiui, pažymi, kad kardiologo konsultacijos pacientui teko laukti du mėnesius. Tačiau atgaline data skelbiama informacija nėra naudinga ir neinformatyvi. Nes galėjo būti taip, kad du kardiologai susirgo ir susidarė eilė, o pasveikę pradėjo dirbti ir eilė „ištirpo“, - sakė Vilniaus centro poliklinikos vadovas.

ELTA primena, kad Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos Sveikatos įstaigų įstatymo pataisos, kurių tikslas - mažinti pacientų eiles, turėjo įsigalioti nuo sausio, bet buvo atidėtos.

Kęstutis Štaras/ Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Pataisose numatyti maksimalūs terminai, per kuriuos žmogui turi būti suteiktos gydymo paslaugos. Draustiems pacientams nemokama paslauga pas šeimos gydytoją turės būti suteikiama per 7 dienas, pas gydytojus specialistus - ne ilgiau kaip per 30 dienų.

Brangūs tyrimai turės būti atliekami per 30 dienų, o planinės operacijos - per 60 dienų.

Laiku nesuteiktos gydymo paslaugos negali būti laikomos kokybiškomis. Už jas gydymo įstaigoms bus apmokama proporcingai mažesniu įkainiu - nuo 20 iki 50 procentų.

Valstybė už gydymo paslaugas kasmet sumoka apie 1 mlrd. eurų. Kaip pabrėžė Prezidentė, šios lėšos turi būti naudojamos kuo efektyviau ir skaidriau.

Gydymo įstaigų veiklos vertinimui bus sukurta sistema, įvedant gydymo įstaigų reitingavimą, taikomą daugelyje kitų Europos šalių.

Valstybinių gydymo įstaigų veiklos rodikliai turės būti vieši, o reitinguojant bus atsižvelgiama ir į pacientų nuomonę.

Prezidentės nuomone, tai turėtų sumažinti korupcijos lygį sveikatos apsaugos srityje, kurioje jis yra didesnis nei visose kitose.

Ilgos eilės poliklinikose ir ligoninėse pavirtusios visuotine problema, specialistų konsultacijų ir modernių tyrimų pacientai verčiami laukti po kelis mėnesius.

Dėl to Prezidentei yra skundęsi gyventojai, pacientų organizacijos. Į tai dėmesį atkreipė ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios narystės siekia Lietuva.