- Ieva Urbonaitė-Vainienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasauliui minint lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) dieną, ukmergiškis Bronislovas Kaselis pasidalijo asmenine istorija. Dabar jis gali lengviau atsikvėpti – sunki plaučių liga atsitraukė.
Kaip pasakoja B. Kaselis, jis kasmet stodavo į sunkią kovą už gyvenimą – paūmėjus ne tik negalėdavo kojos iš namų kelti, bet net ir nusiskusti. Sunkūs dusulio priepuoliai jį guldė į patalą.
Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje yra apie 60 tūkstančių tokių pacientų, o pasaulyje – net 384 mln.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – tai sunki plaučių liga, kuriai progresuojant žmogus dėl didelio dusulio nebegali atlikti ir paprasčiausių buities darbų.
Naujausiais Pasaulinės lėtinės obstrukcinės plaučių ligos iniciatyvos duomenimis, LOPL yra ketvirta mirties priežastis pasaulyje, Lietuvoje – penkta. Liga nepagydoma, tačiau jos progresavimą galima pristabdyti pakeitus gyvenimo būdą ir reguliariai vartojant vaistus. Deja, Lietuvoje net 9 iš 10 pacientų nesigydo.
Daugiau vaikščioti, daugiau dirbti, negulėti ir turėti planų į priekį, nors, sako, kad pensininkai planuot tik tris dienas į priekį gali, nes Dievas nuo „taburetkos“ nuvirs iš juoko.
Ponas Bronislovas – ne iš tokių. Judėjimas, kasmetinis poilsis prie jūros, pozityvus nusiteikimas ir reguliarus vaistų vartojimas pristabdė ligos progresavimą, todėl ir kalbėti apie ją dabar lengviau.
Pasak vyro, jis ir į darbą kasdien eidavo po 6 kilometrus, ir pajudėdavo, ir pinigų sutaupydavo. Tačiau užklupusi sunki plaučių liga maršrutą gerokai sutrumpino.
„Būdavo, paeinu kokį kilometrą ir pradedu dusti. Paskui jau tik 500 metrų įstengdavau nueiti, kol galiausiai naktį į lovą nebegalėdavau įlipti – tekdavo per naktį praklūpėti prie lovos. Tiesiog taip užspausdavo, krūtinę skaudėdavo, kad nei įkvėpti negalėdavau – užspausdavau nosį, kad bent minutę nereikėtų kvėpuoti“, – ligos paūmėjimus prisimena B. Kaselis.
Apie save paūmėjimai pranešdavo iš anksto – gerklėje atsirasdavo gargaliavimas, kaip ponas Bronislovas sako, gaidžiai giedot gerklėj pradėdavo. Per mėnesį paūmėjęs dusulys taip sustiprėdavo, kad jis nė rankos pakelti negalėdavo nedusdamas. Dažniausiai gydytis tekdavo ligoninėje.
„Dabar man tik 16 metų iki šimto beliko. Ligų daugiau yra, cukraus daugoka, bet kad mėgstu saldžiai pavalgyti. Pasigydau nuo cukraligės, ir gerai. O plaučiai, nežinau, ar pasveiko, ar kas“, – sako B. Kaselis.
Kaip mano jis pats, padėjo aktyvus gyvenimo būdas, nes net sirgdamas stengdavosi kuo daugiau vaikščioti, atostogauti prie jūros, vartoti paskirtus vaistus.
„Daugiau vaikščioti, daugiau dirbti, negulėti ir turėti planų į priekį, nors, sako, kad pensininkai planuot tik tris dienas į priekį gali, nes Dievas nuo „taburetkos“ nuvirs iš juoko“, – toks ukmergiškio gyvenimo receptas.
Kaip skelbė ELTA, LOPL dažniausiai diagnozuojama 40 metų ir vyresniems pacientams. Dauguma jų – ilgą intensyvaus rūkymo patirtį turintys vyrai arba moterys.
Rūkymas yra pagrindinis LOPL rizikos faktorius. 2017 metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net 8 iš 10 LOPL pacientų ligą sukėlė rūkymas.
Susirgti šia sunkia liga taip pat rizikuoja ir gyventojai, daug laiko praleidžiantys užterštame ore bei juo kvėpuojantys.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos pulmonologės Elenos Jurevičienės, LOPL – klastinga liga, ilgai nepasireiškia jos simptomai. Pacientą gali varginti tik rytais pasikartojantis kosulys, dažnai vertinamas kaip rūkymo pasekmė. Ligai progresuojant dusulys ir kiti LOPL simptomai neretai priskiriami kitoms ligoms, dažniausiai – širdies. Be to, sutampa ir abiejų ligų pagrindinis rizikos faktorius – rūkymas.
„Jeigu žmogus yra rūkantis ir jam per 40 metų, jis turėtų profilaktiškai tikrintis dėl LOPL. Kuo anksčiau pradėsime šią ligą gydyti, tuo didesnė tikimybė, kad ji neprogresuos ar progresuos lėčiau. Labai svarbu su pacientais kalbėti ir apie rūkymą, nes jeigu pacientai nemeta rūkyti, deja, ir vaistų poveikis silpnesnis, ir liga progresuoja greičiau“, – sako VUL Santaros klinikų pulmonologė.
Gydytoja pabrėžia, kad medikamentinis gydymas turi būti reguliarus, jis padeda sumažinti ligos paūmėjimų riziką ir pristabdys ligos progresavimą.
Gera žinia pacientams, kad nuo spalio mėnesio Sveikatos apsaugos ministerija į 100 proc. kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukė ir naujos kartos vaistus LOPL gydyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių5
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...