Susirgusiųjų tymais – jau pusė tūkstančio: ligos židiniu lieka Kaunas

Registruotų susirgusių tymais asmenų skaičius peržengė pusės tūkstančio ribą – nuo metų pradžios registruotas 501 tymų atvejis.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, daugiausia susirgimų Kauno mieste – 238. Vilniuje susirgimų skaičius nuo penktadienio išaugo nuo 79 iki 87.

Pernai Lietuvoje užregistruota 30 tymų atvejų.

Tymai – ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų.  

Kaip jau minėta, daugiausia susirgimo atvejų registruota Kaune. Kaip tai vertina arčiausiai ligonių esantys šeimos gydytojai? Jų atstovė Danguolė Vaikšnienė turi puikių receptų, kaip elgtis, užklupus ligai, ir kaip jos išvengti.

– Kaip vertinate situaciją, susidariusią dėl didžiulio sergamumo tymais?

– Negalėtume teigti, kad tymų protrūkis buvo visiškai netikėtas, nes jau kurį laiką jautėme sparčiai plintantį antivakcininį požiūrį į skiepus, daugėjantį tėvų, atsisakančių skiepyti savo vaikus, skaičių. Akivaizdu, kad didžiausia dalis susirgusių susitelkė dėl mažiausių vaikų skiepijimų apimčių, dėl to netekome mus saugančio kolektyvinio imuniteto. Spaudoje teko skaityti įvairių minčių apie tymų protrūkio valdymą, apie gydymo įstaigų darbą.

Į susiklosčiusią situaciją norėčiau pažvelgti pirminio lygio (šeimos) gydytojo akimis. Kadangi teko susidurti tiek su susirgusiais tymais pacientais, tiek su kontaktiniais asmenimis, susimąsčiau: kodėl nė akimirkos neteko sudvejoti, kaip elgtis, kokią veiksmų taktiką pasirinkti tiek gydymo įstaigoje, tiek ligonio aplinkoje, kokį patarimą teikti abejojančiam?

– Kodėl? Juk net kai kurie politikai skiepus vertina kritiškai.

– Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento iniciatyva, nuo pirmųjų šio susirgimo užregistravimo dienų visas Kauno miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigas bene kiekvieną dieną (ar net kelis kartus per dieną) elektroniniu būdu pasiekdavo atnaujinta informacija ne tik apie esamą situaciją mieste, bet ir nurodymai, kaip elgtis esant vienai ar kitai situacijai.

Pastebėjus, kad ne visose gydymo įstaigose yra vienodos galimybės suteikti tokios pat apimties paslaugas, Kauno miesto savivaldybė kartu su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentu ir Kauno rajono savivaldybe suorganizavo susitikimą su asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovais. Jame buvo pristatyta esama epidemiologinė situacija ir aptartos priemonės tymų protrūkiui suvaldyti. Aptarta galimybė sudaryti sutartis tarp gydymo įstaigų ir užtikrinti paslaugų (imunoprofilaktikos) teikimą poilsio ir švenčių dienomis. Visiems Kauno apskrities gyventojams yra sudaryta galimybė pasiskiepyti per 72 valandas po kontakto su sergančiu tymais.

– Tačiau būta faktų, kad trūko vakcinos?

– Gydymo įstaigos yra informuotos, kad Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro sandėlyje yra pakankamas kiekis kombinuotos MMR vakcinos. Tad įstaigos, vykdančios skiepijimus, bet kada gali visiškai apsirūpinti vakcinomis, skirtomis net tik vaikų imunoprofilaktikai, bet ir paskiepyti su tymais kontaktavusius asmenis nemokamai.

– Ar jūsų pacientai tuo nesiskundė?

– Pacientai, gydyti stacionare ir sėkmingai pasveikę, liko patenkinti suteiktomis paslaugomis ir kvalifikuota pagalba. Su kontaktiniais asmenimis operatyviai susisiekę Nacionalinio sveikatos centro Kauno departamento specialistai kaskart paaiškina, kaip turi kiekvienas toliau elgtis ir kur kreiptis.

Tikiu, kad galimybę kuo greičiau gauti tuo metu reikalingą pagalbą gali nulemti ir žmogiškasis faktorius: medicinos darbuotojų informuotumas, paciento negeranoriškas santykis su gydytoju. Todėl paraginčiau visus, kurie, susiklosčius tam tikrai  situacijai, pasijustų nesaugūs, pirmiausia kreiptis į savo šeimos gydytoją, o medicinos įstaigų darbuotojus, esant reikalui, į atsakingas institucijas. Neteko girdėti, kad bent vienam interesantui – susirgusiam, kontaktiniam asmeniui ar medicinos darbuotojui būtų neatsiliepta viešai skelbiamu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro telefono numeriu ar neatsakyta jam rūpimu klausimu. Nenuostabu, kad teorinis pasirengimas valdyti ligos protrūkius jo įgyvendinimo laikotarpiu gali susidurti su iššūkiais, nestandartinėmis situacijomis. Tad tik abipusiškai  bendradarbiaujant, ne vieniems kitus kaltinant, bet kryptingai dirbant, galima pasiekti gerų rezultatų – suvaldyti ne tik nepalankią epidemiologinę situaciją, bet ir pasiekti geresnių vaikų imunizacijos apimčių. Stenkimės ne tik reikalauti atsakomybės iš kitų, tačiau ir patys siekime apgalvotai ir atsakingai priimti sprendimą, kai reikia spręsti, ar skiepyti savo vaikus, ar patarti, kaip elgtis šiuo klausimu abejojančiam ar nežinančiam. Surasti teisingi šiandienos sprendimai – investicija į ateities problemų sprendimą.