- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje daugiabučius administruojančios įmonės per metus bent du kartus privalo atlikti vadinamą termošoką, kad būtų išvengta bjaurios ligos legioneliozės. Ja užsikrėsti galima įkvėpus bakterijomis užteršto vandens garų. Ši liga vien sostinėje per kelis metus yra nusinešusi kelių žmonių gyvybes. Deja, ne visi gyventojai laikosi rekomendacijos tuo metu keletui minučių atsukti karšto vandens čiaupus taupumo sumetimai, pasakojama LNK reportaže.
„Kas tai yra termošokas? O kaip mes galime užkaitinti tą vandenį, kaip tą padaryti?“ – retoriškai klausė užkalbinta viena iš sostinės daugiabučių gyventojų.
„Nelaikome tų penkių minučių, gal ir minutės užtenka, kad nubėgtų karštas vanduo iš čiaupo“, – porino kita pašnekovė.
Skirtingų savivaldybių daugiabučių namų gyventojai kaip tik skelbimų lentose randa pranešimą, kad jų name turėtų būti pakelta karšto vandens temperatūra maždaug iki 66 laipsnių. Tai daroma tam, kad vamzdynuose žūtų legionelės, jei jų ten yra, kad gyventojai neužsikrėstų legionelioze. Vieno daugiabučio skelbimų lentoje parašyta, kad atsuktą karšto vandens čiaupą tiek vonioje, tiek virtuvėje reikėtų palaikyti bent 5 minutes. Ar tiek laiko iš tikrųjų reikia, kiek vandens išbėga tuo metu ir už kokią sumą, kaip vyksta termošoko procesas?
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Termošoko procese dalyvauja keletas dalyvių: mes, „Vilniaus šilumos tinklai“, kurie tiekia šilumą, taip pat „Vilniaus vandenys“, kur prateka vanduo, tada – namo administratoriai, kurie prižiūri šilumos punktus ir kuriems tenka atsakomybė pakelti vandens temperatūrą iki 65–66 laipsnių, kad būtų sunaikintos legionelės bakterijos namo vamzdynuose. Na, – ir gyventojai, kurie gauna karštą vandenį, kurie prevenciškai turėtų laikyti visiškai, iki galo atsuktą karšto vandens čiaupą 5 minutes, kad bėgtų stipri srovė. Per tiek laiko sistemomis prateka tas bakterijas naikinantis labai karštas vanduo“, – aiškino „Vilniaus šilumos tinklų“ infrastruktūros komandos vadovas Jonas Kimontas.
„5 minutes, kad vandens daugiau sunaudotume?! Nelaikau tiek“, – teigė viena daugiabučių gyventojų.
5 minutes, kad vandens daugiau sunaudotume?! Nelaikau tiek.
Ne per seniausiai buvo atvejis, kai vienas žmogus, apsinuodijęs legionelėmis, atsidūrė reanimacijoje.
„Labai svarbu, kad termošoko procese sukomunikuotų, dalyvautų visi dalyviai, tik tada pasieksime norimo efekto. Jeigu žmonės naujai įsigijo butą nenaujame name, vertėtų pasiteirauti namo administratoriaus, kad buvo atliktas termošokas. Jeigu seniai, reikėtų paprašyti, kad atliktų šį procesą prevenciškai. Tai tikrai nėra nuostolinga gyventojams. Štai mūsų eksperimentas parodė, kad per 5 minutes išbėgo apie 43 l vandens iš vieno sanitarinio mazgo ir tai gyventojui atsieitų 27–30 centų“, – komentavo J. Kimontas.
„Tik 27 centai? Nedaug. Tokiu atveju verta palaikyti atsuktą čiaupą, nes girdėjau, kad lyg Naujininkuose vienas žmogus mirė nuo legioneliozės“, – sakė kalbinta vilnietė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus5
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...