Tuberkuliozė – pavojinga, bet išgydoma

  • Teksto dydis:

Tuberkuliozė – pavojinga užkrečiamoji liga, apie kurią vis dar privengiama kalbėti viešai. Bijodami visuomenės reakcijos, sergantieji šia liga delsia pradėti gydymą ir rizikuoja apkrėsti daugiau žmonių, apsunkinti gijimo procesą bei paskatinti vis dažniau nustatomų vaistams atsparių ligos formų atsiradimą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai informuoja, ką būtina žinoti ir kaip elgtis, kad tuberkuliozė taptų lengviau išgydoma.

Lietuvoje 2016 m. užregistruoti 1 036 nauji plaučių tuberkuliozės (atviros tuberkuliozės) atvejai, iš jų – 69 vaikų susirgimai tuberkulioze.

Tuberkuliozės paplitimas aktualus ne tik savo mastu, bet ir įvairaus socialinio statuso asmenų sergamumu. Mažiausiai 30 proc. naujų plaučių tuberkulioze sergančių pacientų yra bedarbiai arba neturintys nuolatinio darbo, piktnaudžiaujantys alkoholiu, pažeidinėjantys gydymo režimą. Nuo seno ši liga siejama su socialinėmis, ekonominėmis ir kitomis problemomis, deja, pastaraisiais metais daugėja duomenų, kad atvira tuberkulioze suserga ne tik asocialūs, bet ir jauni dirbantys asmenys.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos Orinos Ivanauskienės teigimu, apie tuberkuliozę itin aktualu kalbėti dabar, kai vis dažniau šios ligos atvejų užfiksuojama įvairiose darbovietėse, mokyklose, universitetuose ar kituose kolektyvuose.

Svarbu apie šią ligą kalbėti garsiai, kad, išgirdus tokią diagnozę, ji neišgąsdintų, informacija būtų priimta, suprasta, o liga – laiku suvaldyta.

„Svarbu apie šią ligą kalbėti garsiai, kad, išgirdus tokią diagnozę, ji neišgąsdintų, informacija būtų priimta, suprasta, o liga – laiku suvaldyta. Visuomenėje tuberkuliozė kartais vis dar stigmatizuojama, šios ligos bijoma, jos gėdijamasi, todėl susirgę asmenys šį faktą stengiasi nuslėpti nuo aplinkinių, delsia kreiptis į gydytoją. Tačiau toks elgesys didina riziką apsikrėsti daugiau žmonių ir sunkina gijimo procesą“, – sako O.Ivanauskienė.

Specialistė pastebi, kad itin svarbu, jog sergantieji šia liga tiksliai klausytų gydytojo nurodymų, laiku vartotų vaistus, jokiu būdu anksčiau nenutrauktų gydymo, nes tai didina atsparių tuberkuliozės formų atsiradimą.

„Atsparumas vaistams gali tapti ateities problema, nes tuberkuliozės išgydomumas yra nepakankamas. Vis dažnėja atvejų, kai tampa nebeaišku, kuo ir kaip gydyti atsparias tuberkuliozės formas“, – akcentuoja O.Ivanauskienė.

Vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų skaičių didina ir ligonio nenoras gydytis bei vėlyva tuberkuliozės diagnostika.

(Nuotraukoje – Orina Ivanauskienė)

Gydymą gali tęsti grįžęs į darbą

Kaip atpažinti šią ligą? Specialistų teigimu, dažnai sergantieji atvira tuberkulioze nesiskundžia bloga savijauta, bet juos gali kamuoti bendras organizmo silpnumas, sutrikęs miegas, svorio kritimas, ilgalaikė neaukšta temperatūra (apie 37 °C), naktinis prakaitavimas, kosulys, dusulys, krūtinės skausmai. Atvira tuberkuliozė gali vystytis daugelį mėnesių, todėl medicininės pagalbos nesikreipiantys sergantieji šią ligą platina artimoje aplinkoje.

Kam susirgti tuberkulioze yra didžiausia rizika? Pasak O.Ivanauskienės, labiausiai užsikrėsti rizikuoja su sergančiu asmeniu dažnai bendraujantys, kartu gyvenantys ar vienoje, nevėdinamoje patalpoje kartu nuolat dirbantys žmonės – šeimos nariai, kolegos. Rizika užsikrėsti tuberkulioze dar labiau padidėja, jei asmenį dažnai kamuoja kvėpavimo takų ir plaučių ligos, jei jo imunitetas nusilpęs ar tas žmogus yra kada nors persirgęs atvira tuberkulioze, serga žmogaus imunodeficito virusu ar šio viruso sukelta liga – AIDS ir kt. Pajutęs ligos simptomus žmogus turėtų nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Nustačius atviros tuberkuliozės formą, asmuo paguldomas į ligoninę ir maždaug 2–3 savaitėms izoliuojamas nuo aplinkos.

„Po šio gydymo pacientas tampa nebepavojingas aplinkiniams – nebegali jų užkrėsti, todėl gali grįžti į darbą ir gydytis toliau. Žinoma, tai turi patvirtinti tyrimus atlikęs gydytojas. Kol ligonis visiškai pasveiks, gali prabėgti dar 3–4 mėnesiai ar net pora metų. Vis dėlto dauguma logonių vengia darbdaviui pasakyti, nuo ko gydosi, tai slepia ir nuo kolegų. Ilgas gydymas ir slapstymasis nuo aplinkinių priverčia ligonį blogai jaustis psichologiškai, todėl visiems reikėtų suprasti, kad tuberkuliozės diagnozė nėra beviltiška situacija, ši liga yra pagydoma“, – teigia O.Ivanauskienė.

Profilaktika – skiepai ir tikrinimas

Tuberkuliozė yra itin pavojinga kūdikiams ir vaikams iki penkerių metų, nes jų imunitetas dar nebūna visiškai susiformavęs. Skiepai kūdikius gali apsaugoti nuo susirgimų itin sunkiomis tuberkuliozės formomis. Lietuvoje naujagimiai skiepijami antrą trečią parą po gimimo.

NVSC atstovės teigimu, nors pasitaiko, kad tėvai priešinasi privalomam naujagimių skiepijimui, tačiau tokie atvejai itin reti skiepų nuo tuberkuliozės atveju. „Tėvai supranta tuberkuliozės grėsmę ir dažniausiai dėl šių skiepų neprieštarauja“, – sako specialistė.

Egzistuoja ir latentinė (slaptoji) tuberkuliozės forma, kai žmogus yra užsikrėtęs, infekuotas, bet šios ligos neperduoda kitiems. Būtina nuolat stebėti savo sveikatos būklę, ar, pavyzdžiui, nusilpus imunitetui, liga neperėjo į aktyvią formą.

„Norint įvertinti, ar ligos forma neperėjo į aktyvią (atvirą) formą, vaikams reikia atlikti tuberkulino mėginį, o suaugusiesiems krūtinės ląstos rentgenogramą. Šiuos tyrimus rekomenduojama atlikti visiems, bendravusiems su atvira tuberkuliozės forma sirgusiu asmeniu“, – sako pašnekovė.

Primenama, kad kasmet kiekvienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią asmuo yra pasirinkęs, profilaktiškai atliekant tuberkulino mėginius dėl tuberkuliozės yra tikrinami septynerių metų ir rizikos grupėms priklausantys vaikai (neskiepyti nuo tuberkuliozės, bendraujantys su sergančiais tuberkulioze šeimoje, dažnai sergantys viršutinių kvėpavimo takų ligomis, lėtinėmis ligomis ir kt.). Deja, kol kas tuberkulino mėginių atlikimo aktyvumas Lietuvoje yra labai žemas – praeitais metais patikrinta 79,1 proc. septynerių metų vaikų ir 57,8 proc. rizikos grupėms priklausančių vaikų.

Tyrimai dėl tuberkuliozės yra privalomi ir tam tikrų profesijų darbuotojams – dirbantiems darbą, susijusį su sveikatos priežiūra, vaikų ugdymu, paslaugomis gyventojams ir kt. Tokie asmenys privalo prieš pradėdami dirbti ir vėliau kasmet profilaktiškai pasitikrinti, ar neserga tuberkulioze – atlikti krūtinės ląstos dviejų krypčių rentgenogramą.

Greita diagnozė – mažiau išlaidų

Tuberkuliozės epidemiologinė priežiūra šiuo metu yra viena iš prioritetinių visuomenės sveikatos priežiūros sričių. Įgyvendinus svarbiausią tikslą – pagerinti tuberkuliozės prevenciją, efektyvios diagnostikos ir gydymo organizavimą – būtų galima sumažinti Lietuvos gyventojų sergamumą ir mirštamumą nuo tuberkuliozės bei išvengti atsparių vaistams tuberkuliozės atvejų atsiradimo ir plitimo. Tai galima pasiekti tobulinant sveikatos ir kitų specialistų gebėjimus bei kvalifikaciją, didinant visuomenės informuotumą apie tuberkuliozės epidemiologinę situaciją ir rizikos grupių asmenų motyvaciją tirtis bei gydytis.

Pasak O.Ivanauskienės, galimybių įveikti tuberkuliozę yra, tik būtina jomis pasinaudoti ir išvengti šios ligos, o susirgus – gydytis ir pasveikti. „Visuomenei tai reiškia mažesnes gydymo sąnaudas, o žmogui – visavertį gyvenimą“, – pabrėžia specialistė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tuberkuliozės mikobakterijomis yra užsikrėtę trečdalis pasaulio gyventojų. Daugiau nei 90 proc. visų tuberkuliozės atvejų ir mirčių registruojama besivystančiose šalyse, ypač Pietų Azijos regione, Afrikos žemyne. Europoje susirgusieji tuberkulioze sudaro apie 5 proc. pasaulyje naujai užregistruotų šios ligos atvejų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių