- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Helsinkio oro uoste vykdomas bandomasis projektas, per kurį siekiama apmokyti šunys akimirksniu ir neskausmingai aptikti koronavirusu užsikrėtusius žmones, davė daug žadančių rezultatų ir patiko keliautojams, trečiadienį pranešė tyrėjai.
Trys šunys – Kesi, ET ir Myna – uodė mėginius, paimtus iš 2 200 keleivių per mėnesio laikotarpį, kai oro uosto atvykimo salėje buvo įrengtos COVID-19 testavimo kabinos. Keturkojai aptiko viruso pėdsakų pas 0,6 proc. keliautojų.
Nors tyrimas baigsis ne anksčiau kaip gruodžio pradžioje, komanda sako, kad pradinės išvados rodo, jog šunys iš esmės aptinka koronavirusinės infekcijos atvejus ne mažiau tiksliau, nei atliekant PCR (polimerazinės grandininės reakcijos) nosies ertmės tepinėlių testus. Pastarieji taip pat buvo atliekami į Helsinkį atvykstantiems keleiviams.
„Oro uoste atlikome 16–17 tūkst. PCR testų, ir mažiau nei 1 proc. rezultatų yra teigiami“, – žurnalistams sakė Vantos mero pavaduotojas Timo Aronkyto (Timas Aronkiutė).
Palyginti su šunų uoslės rezultatais, „jie yra maždaug vienodi – nemanau, kad čia esama statistinių skirtumų“, pridūrė T. Aronkyto.
Tyrėjai dabar analizuoja, kiek tiksliai sutampa abiejų testų rezultatų rinkiniai – ar šunims pavyko aptikti koronaviruso pėdsakų pas tuos pačius keleivius, kuriems infekcija buvo patvirtinta PCR testu. Mokslininkai tikisi paskelbti savo išvadas iki šių metų pabaigos.
Anksčiau šiemet per pirmąją didelę susirgimų bangą atlikti eksperimentai parodė, kad šunys pajėgūs aptikti virusą beveik 100 proc. tikslumu ir iki penkių dienų anksčiau nei PCR testais.
Atvykstančių keleivių, savanoriškai pasidarančių nemokamą testą, atsiliepimai „buvo ypač teigiami“, pareiškė projekto vadovė Soile Turunen (Soilė Turunen).
Kasdien maždaug 100 keliautojų stovi eilėse, laukdami galimybės pasidaryti testą, kuomet nuo odos paimtas tepinėlis duodamas pauostyti šuniui. Apmokytas gyvūnas ignoruoja neigiamą mėginį, o teigimu susidomi.
„Žmonės nesiskundžia eilėmis – iš tikrųjų yra priešingai“, – sakė S. Turunen.
„Jie užeina pas mus pasisveikinti nuo ryto iki vakaro“, – pridūrė ji.
Ketvirtasis šuo, vokiečių aviganis Valas, šiuo metu yra apmokomas, kad galėtų pradėti dirbti oro uosto testavimo kabinoje.
Su organizacijos „Wise Nose“ specialistais bendradarbiaujantys Helsinkio universiteto tyrėjai tikisi, kad jų darbas įtikins vyriausybę finansuoti dresuotų šunų naudojimą ir kitur – pavyzdžiui, turistų traukos objektuose ir gausių susibūrimų vietose.
Nors panašių eksperimentų su dresuotais šunimis yra atlikta ir kitose šalyse, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus, Prancūziją, Rusiją ir Čilę, valdžios institucijos kol kas neskuba plačiu mastu pasitelkti keturkojų uoslę COVID-19 testavimo pajėgumams gerinti. Kai kurių mokslininkų nuomone, tai iš dalies lemia šios srities patikimų mokslinių tyrimų stygius.
Šunų priežiūros labdaros organizacijos anksčiau jau mėgino apmokyti šunis užuosti vėžį, Parkinsono ligą ir įvairias bakterines infekcijas, naudojant iš žmonių paimtus mėginius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...