Vaistai dažnai ir klastingai plaučių ligai gydyti bus kompensuojami 100 proc.

Dažna ir labai sunki lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) Lietuvoje diagnozuota apie 60 tūkst. gyventojų, tačiau sergančiųjų – gerokai daugiau.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja pulmonologė Elena Jurevičienė sako, kad statistika neatspindi realios situacijos, kuri Lietuvoje nėra gera – dažnam ligoniui susirgimas nenustatomas, reguliariai gydosi tik kas dešimtas pacientas.

Liga, apribojanti deguonies patekimą į plaučius, dažniausiai nustatoma 40 metų ir vyresniems pacientams.

Nuo spalio Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) į 100 proc. kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukia ir naujos kartos vaistus LOPL gydyti. Pasak gydytojos, tai turėtų pagerinti situaciją – gydymas taps lengviau prieinamas ir efektyvesnis.

Dauguma sergančiųjų LOPL – ilgą intensyvaus rūkymo patirtį turintys vyrai arba moterys.

Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad iki 2030 metų LOPL taps trečia mirties priežastimi po širdies ligų ir vėžio. Lietuvoje ši liga yra 5-ta pagal mirtingumą. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2017 metais nuo LOPL Lietuvoje mirė 680 pacientų.

Pasak E. Jurevičienės, LOPL yra klastinga liga. Ilgą laiką ligos simptomai nepasireiškia, pacientą gali varginti tik rytais pasikartojantis kosulys, dažnai vertinamas kaip rūkymo pasekmė.

Ligai progresuojant, tokie jos simptomai kaip dusulys neretai priskiriami kitoms ligoms, dažniausiai – širdies. Be to, sutampa ir abiejų ligų pagrindinis rizikos faktorius – rūkymas. Dėl šios priežasties pacientai ne visada laiku kreipiasi į pulmonologus ir pradeda gydytis LOPL. Iš tų, kuriems liga diagnozuojama, gydosi tik apie dešimtadalis.

„Turėjau pacientą, sergantį koronarine širdies liga. Jį vargino dusulys. Kardiologai buvo padarę viską, ką galėjo, tačiau žmogus vis tiek duso ir nesijautė gerai. Kai jis buvo atsiųstas pulmonologo konsultacijai, padarėme tyrimus ir paaiškėjo, kad jis serga pažengusia lėtine obstrukcine plaučių liga. Paskyrus gydymą, pacientas pasijuto geriau, sumažėjo ir jo kardiologinės problemos“, – paciento istorija dalijosi gydytoja pulmonologė, ragindama šeimos gydytojus ir kardiologus dažniau atsiųsti LOPL simptomų varginamus pacientus plaučių ligų specialisto konsultacijai.

LOPL diagnozuojama pagal būdingus simptomus ir atlikus spirometrijos tyrimą. Tyrimu matuojamas oro tūris bei greitis iškvėpimo metu. Būtent šis tyrimas ne visada paskiriamas pacientams, kuriems galima įtarti LOPL.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių