Vaistų kainų politika: brangius pirksime patys

Ne daugiau kaip 10 proc.

Tai, kad vaistų kainos Lietuvoje – vienos didžiausių ES, žinome jau seniai. Ne vienas sveikatos apsaugos ministras, o jų kaita pati didžiausia, žadėjo imtis veiksmų vaistų kainoms mažinti ir sulyginti su Lenkijos ar bent priartinti prie jų, tačiau tai buvo tik žodžiai.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ėmėsi veiksmų. Jis pareikalavo vaistų gamintojų savo produkciją parduoti Lietuvai pigiau. Su tais, kurie nesutiko, pasielgė drastiškai: iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo, kuris įsigalios nuo ateinančio pirmadienio, išbraukti 169 pavadinimų medikamentai.

"Jie tiesiog nepateko į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, nes nesutikta sumažinti kainos tiek, kiek reikalaujama", – dar prieš mėnesį sakė A.Veryga.

Sveikatos apsaugos ministerija su gamintojais derėjosi dėl 1 006 pavadinimų vaistų, kuriuos gamina mažiausiai trys gamintojai, kainų sumažinimo. Siekė, kad jie pas mus nebūtų brangesni daugiau kaip 10 proc., palyginti su referencinėmis šalimis (patvirtinančiomis, kad yra pajėgios vykdyti savo piniginius pasižadėjimus). Referencinės valstybės vaistų pirkimo srityje – Lietuvos Vyriausybės nustatytos aštuonios ES narės: Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.

Iki šiol buvo nustatyta, kad vaistai pas mus nebūtų brangesni daugiau kaip 40 proc., palyginti su minėtomis šalimis.

Jei analogų nėra

Šiuo metu kompensuojamųjų vaistų sąraše yra per 2 tūkst. pavadinimų medikamentų.

Lietuvos vaistinių asociacijos duomenimis, patikrinus vaistų, kurių nebėra kompensuojamųjų sąraše, vartojimo kiekius, vien per pirmąjį ketvirtį juos įsigijo daugiau nei 150 tūkst. ligonių.

Ką dabar jie vartos?

Vaistininkai tvirtina, kad, pavyzdžiui, kompensuojamųjų vaistų sąraše nebėra populiaraus vaisto nuo hipertenzijos "Presteram". Ligoniai, norintys ir toliau juo mažinti kraujospūdį, turės mokėti dvigubai daugiau.

"Šio vaisto, gaminamo Les Laboratoires Servier, Prancūzijoje, kaina žmogui išauga 135 proc. – nuo 5,2 euro iki 12,25 euro už pakuotę", – skaičius pateikia Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga pataria vartoti pigesnius vaistų analogus. Vaistininkai tvirtina, kad daugiau tokių sudedamųjų vaistų, kaip "Presteram", nėra, nes jame – dvi veikliosios medžiagos: perindoprilis ir amlodipinas, skirtos aukštam kraujospūdžiui ir stabiliai vainikinių širdies kraujagyslių ligai – būklei, kai sumažėjęs arba sutrikęs širdies aprūpinimas krauju, gydyti. Daugiau tokių vaistų, kaip "Presteram", nėra, jis buvo vienintelis.

Liko stipresni

"Anksčiau kainyne buvo keturių rūšių stiprumo vaistas "Presteram". Deklaruodamas kainas naujam kainynui, gamintojas jas sumažino dviejų rūšių stiprumo "Presteram" – 10 mg+10 mg ir 10 mg+5 mg – tabletėms. Tačiau šiam kitų dviejų rūšių stiprumo vaistui – 5 mg+10 mg ir 5 mg+5 mg – kainos nebuvo sumažintos, todėl jie neatitiko keliamų reikalavimų. Šie vaistai rinkoje turi analogą, todėl buvo išbraukti iš kainyno. Žmonės tikrai neliks be šios veikliosios medžiagos vaistų, nes juos yra kuo pakeisti", – atkerta Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Alina Žilinaitė.

Su tuo nesutinka profesionalai vaistininkai, juolab akivaizdu, kad teks vartoti dvigubai stipresnius vaistus.

"Kuo vaistą bus galima pakeisti, privalės nustatyti gydytojas, nes bet koks veikliosios medžiagos kiekio pokytis gali lemti šalutinius poveikius", – Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė K.Nemaniūtė-Gagė tvirtina, kad per tris šių metų mėnesius vaistą "Presteram" įsigijo 19 296 ligoniai.

Sveikatos apsaugos ministerijos receptas aptakus.

"Perindoprilio veikliosios medžiagos kiekis, esantis 5 mg pakuotėje, yra toks pats kaip 4 mg pakuotėje. Pacientui gydytojas gali paskirti kito gamintojo gaminamą vaistą, kuriame gydymui reikalingas veikliosios medžiagos kiekis yra toks pats ir pacientas toliau gali vartoti gydymui reikalingą veikliąją medžiagą – perindoprilį su amlodipinu, išleisdamas net mažiau savo lėšų", – A.Žilinaitė manipuliuoja naujais skaičiais.

Farmacininkai, žinodami kiekvieno vaistų miligramo svarbą, prognozuoja, kad, išbraukus kai kuriuos vaistus iš kompensuojamųjų sąrašo, ligoniams reikės arba pirkti kitus, arba tuos pačius, kurių kaina išauga gerokai.

Dėmesys pigiausiems

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė A.Žilinaitė guodžia, kad populiariausi vaistai, kurių kompensuojamųjų receptų išrašoma daugiausia, nėra išbraukiami iš kainyno, ligoniai ir toliau galės juos vartoti, o priemokos jiems bus netgi mažesnės.

Išlikimo kainyne reikalavimas buvo skirtas nepatentiniams originaliems ir generiniams vaistams.

"Jei jų gamintojai sumažino kainas ir atitiko kainos Lietuvai reikalavimą, pastarieji yra įrašyti į 2017 m. kompensuojamųjų vaistų kainyną", – A.Žilinaitė pabrėžė, kad patentiniams originaliems vaistams reikalavimas mažinti kainas nebuvo taikomas.

K.Nemaniūtės-Gagės žiniomis, reikalavimas atpiginti vaistus buvo skirtas tik pigiausiems, tarpusavyje ir taip konkuruojantiems vaistams.

"Performuojant šį kainyną nebuvo įtraukti tikrai daugiausia kainuojantys vienetiniai monopoliniai vaistai, nors jie sudaro 60 proc. valstybės biudžeto, skirto vaistams kompensuoti", – priekaištauja Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė.

Patentiniai ir generiniai

Vaistų kainos natūraliai mažėja pasibaigus originaliųjų patento galiojimui laikui, kai juos pradeda gaminti kitos farmacijos bendrovės.

"Kol galioja vaisto patentas, paprastai jį gamina tik vienas gamintojas, jis ir nustato vaisto kainą. Patento galiojimui pasibaigus, vaistą padeda gaminti ir kiti gamintojai, tarp jų atsiranda konkurencija, lemianti vaisto kainos mažėjimą", – aiškina Valstybinės ligonių kasos atstovas Rimantas Zagrebajevas.

Generiniai vaistai yra taip pat saugūs ir gydo taip pat, kaip  brangesni patentiniai, tačiau kainuoja mažiau.

Jis tikina, kad generinių vaistų veiklioji medžiaga yra ta pati kaip ir originalių, patentuotų farmacijos produktų. Ir vieniems, ir kitiems taikomi tie patys griežti kokybės reikalavimai, abiejų poveikis organizmui įrodytas tyrimais ir yra visiškai toks pats.

"Generiniai vaistai yra taip pat saugūs ir gydo taip pat, kaip  brangesni patentiniai, tačiau kainuoja mažiau", – pabrėžia R.Zagrebajevas.

Šalutinis vaistų poveikis ligoniams gali pasireikšti ne tik nuo generinių, bet ir nuo patentinių vaistų. Tai pajutus reikia kuo skubiau pasitarti su gydymą skyrusiu gydytoju, kuris turi pakeisti vaistus, o apie nepageidaujamą jų poveikį informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą.

Prognozės be optimizmo

"Net jeigu nepakliuvusių į kainyną vaistų skaičius atrodo didelis, reikėtų žinoti, kad kaita jame vykdavo kiekvienais metais. Tai yra natūralus rinkos reguliuojamas procesas. Pasirodo rinkoje inovatyvių neseniai išrastų patentinių vaistų, vietoj tų, kurių patentas pasibaigęs, pasirodo naujų generinių. Atsižvelgiant į vaistų rinkoje vykstančią konkurenciją kainomis, kai kurie pasitraukia iš rinkos. Būna atvejų, kai dėl įvairių priežasčių nutraukiama vaisto gamyba arba keičiama vaisto pakuotė, nes planuojama tiekti kitą pakuotę ir panašiai", – aiškina A.Žilinaitė.

Vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas Darius Sinkevičius įžvelgia įvairių manipuliacijų.

"Gamintojai pagal naują reglamentą pateikė savo kainas ir tokiu būdu išreiškė trumpalaikę poziciją, adaptuodamiesi prie situacijos. Mes nežinome, kaip bus ateityje, nes tokie pakeitimai bet kokiu atveju ir bet kokiame versle nėra priimtini, sprendimus gamintojams teko priimti per pusantro mėnesio, kai metinis planas jau buvo paruoštas", – aiškino D.Sinkevičius.

Jo nuomone, sunku prognozuoti, kaip bus toliau. Neatmetama prielaida, kad dalies vaistų, sudarant naują kainyną, nebeliks, atsižvelgiant į rinką ir pardavimo dydį.

"Gali būti, kad gamintojai ims mažinti bendras investicijas į Lietuvą, nes, mažėjant pajamoms, mažės darbuotojų skaičius ir jų išlaikymo išlaidos, siaurės plėtra ateityje", – D.Sinkevičius nepuoselėja vilčių, kad vaistų kainos Lietuvoje mažės.

Tikslas – taupyti iš PSDF

Sveikatos apsaugos ministerija planuoja, kad per metus Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) sutaupys apie 9 mln. eurų. Tai, tikimasi, leis įtraukti į kompensavimo sistemą naujų, inovatyvių ir efektyvių vaistų, kurių laukia keliolika tūkstančių pacientų.

Per 2016 m. mūsų šalies ligoniai sumokėjo net 57,2 mln. eurų kompensuojamųjų vaistų priemokų. Jeigu pirkimo įpročiai keistųsi, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pavyktų sutaupyti vaistams.

Vaistų grupėse, kurias sudaro trys ir daugiau gamintojų gaminami vaistai, priemokos vidutiniškai mažėja apie tris kartus, todėl ligoniai per metus sutaupys apie 20 mln. eurų, prognozuoja Valstybinė ligonių kasa.