- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vaistai – viena ypatingiausių ir, ko gero, daugiausia priežiūros tiek gamybos, tiek pardavimo procesuose reikalaujančių prekių. Juk net ir pats „nekalčiausias“ vaistas gali ne tik pagydyti, bet ir pakenkti, jei jis bus vartojamas ar laikomas netinkamai. Kaip buvo kontroliuojama vaistų rinka prieš šimtą metų?
XX a. pradžioje – vaistai iš bemokslių asmenų rankų?
Retas kuris mūsų žinome, kad pirmosios vaistinės Lietuvoje duris atvėrė kiek daugiau nei prieš 500 metų. Be jokios abejonės, anuometinė vaistų pasiūla, o ir preparatų kokybė neprilygsta šiandieninei, mat dauguma jų būdavo gaminami čia pat, vietoje, naudojant vaistinius augalus bei kitokias gamtos gėrybes, be jokios išskirtinės priežiūros. Vaistai tuomet buvo gana brangūs, o nuo daugelio ligų jų apskritai nebuvo. Aktyviau vaistines pradėta steigti tik XIX a. antroje pusėje. Kartu su besiplečiančiu vaistinių tinklu, plėtėsi ir vaistų pasiūla. Ir nors XX amžiaus pradžioje, pirmojo Pasaulinio karo išvakarėse šalyje veikė 225 vaistinės, visgi lietuvių sveikatos priežiūra ir gydymosi galimybės buvo prastos. Padėtį dar labiau pasunkino ir daugybės žmogiškųjų bei ekonominių resursų pareikalavęs karas. Nepaisant to, kad vaistinių bei kitų farmacine veikla užsiimančių įstaigų kontrolę vykdė Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamento Farmacijos skyrius, konkurencija tarp vaistus parduodančių įstaigų anuomet buvo milžiniška, dalis jų vaistiniais preparatais prekiaudavo netgi neturėdamos tam teisės. Vaistus išduodavo ir žmones neretai konsultuodavo farmacinio išsilavinimo neturintys ar visiškai bemoksliai asmenys. 1919 m. duomenimis, tokių „vaistinių – parduotuvių“ Lietuvoje buvo net 144. Ir tik 1926 m. šių prekybos vietų veikla buvo apribota iki galimybės parduoti vos 75 pavadinimų prekes, tarp jų ir chemijos produktus, reikalingus vaistams pagaminti, taip pat kai kurias vaistažoles bei dezinfekcines priemones.
Menkiausia klaida gali turėti rimtų pasekmių
Šiandieninė situacija šalies farmacijos sektoriuje nė iš tolo neprimena buvusios.
Šiandieninė situacija šalies farmacijos sektoriuje nė iš tolo neprimena buvusios. Atidžiai kontroliuojama vaistų gamintojų, didmeninio platinimo įmonių ir vaistinių veikla, legali narkotinių ir psichotropinių vaistų apyvarta, moksliškai įvertinamos paraiškos vaistų rinkodaros teisei suteikti, atliekami laboratoriniai tyrimai, analizuojama vaistų registruotojų pateikta informacija apie galimus vaistų tiekimo sutrikimus bei pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas į vaistą. Visa tai atlieka daugiau nei prieš 20 metų įsteigta Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). „Visi vaistai, kuriais prekiaujama Lietuvoje, yra registruojami pagal Europos Sąjungoje priimtus teisės aktus ir jiems taikomi itin aukšti kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartai. Visus vaistinius preparatus atidžiai tiria ir įvertina kompetentingi ekspertai, o jų saugumas ir efektyvumas yra nuolat stebimas. Jei nustatomas pasikeitęs vaisto rizikos ir naudos santykis, nedelsiant imamasi reikiamų priemonių“, - teigia Tarnybos viršininkas Gintautas Barcys. Pasak vadovo, nors Tarnybos pagrindinė užduotis rūpintis, kad žmonės galėtų vartoti tik saugius ir veiksmingus vaistus, kad vaistinių preparatų kelias nuo gamintojo iki vartotojo būtų sklandus, be jokių kliūčių, nemaža dalis visuomenės institucijos veiklą supranta labai siaurai ir gana iš neigiamos pusės. „Mus neretai laiko tais, kurie tik draudžia ir baudžia. Niekada to nedarome be objektyvios priežasties. Svarbu atminti, jog farmacijos sektoriuje būtina ypač atidi priežiūra. Menkiausia žmogiškoji klaida gaminant, transportuojant, laikant, pardavinėjant, o taip pat ir vartojant vaistus gali turėti rimtų neigiamų pasekmių“, – tvirtina VVKT viršininkas.
Vaistai – ne saldainiai
Kaip teigia G. Barcys, šiuo metu Tarnyba kasdienėje savo veikloje ypatingą dėmesį skiria keliems dalykams. „Praėjusį pavasarį pradėjome įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) finansuojamą projektą, kurio metu pas save įdiegsime sveikatos technologijų, susijusių su vaistais, vertinimo ir valdymo sistemą. Dėl jos vaistinių preparatų vertinimo procesas taps paprastesnis ir efektyvesnis, bus galima racionaliau panaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, įvertinti ne tik vaistų efektyvumą, saugumą bei kainą, bet ir jų panaudojimą klinikinėje praktikoje bei naudos ir kaštų santykį plačiąja prasme. Tokiu būdu Lietuvos sveikatos politika taps saugesnė, efektyvesnė, bus labiau orientuota į pacientą ir pagrįsta racionaliu lėšų naudojimu, - pasakoja G. Barcys. – Kita svarbi mūsų veiklos kryptis – edukacinė. Planuojame specialių, visuomenei skirtų straipsnių ciklą. Norime paskatinti žmones vaistus pradėti vartoti atsakingiau. Mūsų šalyje gana stiprios savigydos tradicijos. Tačiau vaistai – ne saldainiai. Jų negalima vartoti bet kokių, bet kada, bet kaip, bet kokiais kiekiais. Diagnozę turėtų nustatyti ne pats žmogus, ne draugas, ne kaimynas ar internetas, o gydytojas. Reikia tikėtis, kad žmonės šį savo įprotį pradės pamažu keisti“. Kodėl lietuviai taip mielai gydosi savarankiškai? Klausimas, anot VVKT viršininko, platus ir greičiausiai turintis net ne vieną atsakymą. Tai – tema, verta atskiro straipsnio.
Kalbant apie VVKT vykdomus bei planuojamus projektus, reikia paminėti ir tai, kad Tarnyba savo patirtimi dalijasi ir su kitomis šalimis. Nuo praėjusių metų kartu su Lenkija ir Moldova įgyvendina Europos Sąjungos finansuojamą Dvynių projektą. Projektu siekiama stiprinti Moldovos vaistų ir medicinos prietaisų agentūros institucinius gebėjimus, kad ji atitiktų ES standartus ir galėtų lygiagrečiai bendradarbiauti su kitomis ES vaistų agentūromis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių3
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...