- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vaistai – viena ypatingiausių ir, ko gero, daugiausia priežiūros tiek gamybos, tiek pardavimo procesuose reikalaujančių prekių. Juk net ir pats „nekalčiausias“ vaistas gali ne tik pagydyti, bet ir pakenkti, jei jis bus vartojamas ar laikomas netinkamai. Kaip buvo kontroliuojama vaistų rinka prieš šimtą metų?
XX a. pradžioje – vaistai iš bemokslių asmenų rankų?
Retas kuris mūsų žinome, kad pirmosios vaistinės Lietuvoje duris atvėrė kiek daugiau nei prieš 500 metų. Be jokios abejonės, anuometinė vaistų pasiūla, o ir preparatų kokybė neprilygsta šiandieninei, mat dauguma jų būdavo gaminami čia pat, vietoje, naudojant vaistinius augalus bei kitokias gamtos gėrybes, be jokios išskirtinės priežiūros. Vaistai tuomet buvo gana brangūs, o nuo daugelio ligų jų apskritai nebuvo. Aktyviau vaistines pradėta steigti tik XIX a. antroje pusėje. Kartu su besiplečiančiu vaistinių tinklu, plėtėsi ir vaistų pasiūla. Ir nors XX amžiaus pradžioje, pirmojo Pasaulinio karo išvakarėse šalyje veikė 225 vaistinės, visgi lietuvių sveikatos priežiūra ir gydymosi galimybės buvo prastos. Padėtį dar labiau pasunkino ir daugybės žmogiškųjų bei ekonominių resursų pareikalavęs karas. Nepaisant to, kad vaistinių bei kitų farmacine veikla užsiimančių įstaigų kontrolę vykdė Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamento Farmacijos skyrius, konkurencija tarp vaistus parduodančių įstaigų anuomet buvo milžiniška, dalis jų vaistiniais preparatais prekiaudavo netgi neturėdamos tam teisės. Vaistus išduodavo ir žmones neretai konsultuodavo farmacinio išsilavinimo neturintys ar visiškai bemoksliai asmenys. 1919 m. duomenimis, tokių „vaistinių – parduotuvių“ Lietuvoje buvo net 144. Ir tik 1926 m. šių prekybos vietų veikla buvo apribota iki galimybės parduoti vos 75 pavadinimų prekes, tarp jų ir chemijos produktus, reikalingus vaistams pagaminti, taip pat kai kurias vaistažoles bei dezinfekcines priemones.
Menkiausia klaida gali turėti rimtų pasekmių
Šiandieninė situacija šalies farmacijos sektoriuje nė iš tolo neprimena buvusios.
Šiandieninė situacija šalies farmacijos sektoriuje nė iš tolo neprimena buvusios. Atidžiai kontroliuojama vaistų gamintojų, didmeninio platinimo įmonių ir vaistinių veikla, legali narkotinių ir psichotropinių vaistų apyvarta, moksliškai įvertinamos paraiškos vaistų rinkodaros teisei suteikti, atliekami laboratoriniai tyrimai, analizuojama vaistų registruotojų pateikta informacija apie galimus vaistų tiekimo sutrikimus bei pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas į vaistą. Visa tai atlieka daugiau nei prieš 20 metų įsteigta Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). „Visi vaistai, kuriais prekiaujama Lietuvoje, yra registruojami pagal Europos Sąjungoje priimtus teisės aktus ir jiems taikomi itin aukšti kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartai. Visus vaistinius preparatus atidžiai tiria ir įvertina kompetentingi ekspertai, o jų saugumas ir efektyvumas yra nuolat stebimas. Jei nustatomas pasikeitęs vaisto rizikos ir naudos santykis, nedelsiant imamasi reikiamų priemonių“, - teigia Tarnybos viršininkas Gintautas Barcys. Pasak vadovo, nors Tarnybos pagrindinė užduotis rūpintis, kad žmonės galėtų vartoti tik saugius ir veiksmingus vaistus, kad vaistinių preparatų kelias nuo gamintojo iki vartotojo būtų sklandus, be jokių kliūčių, nemaža dalis visuomenės institucijos veiklą supranta labai siaurai ir gana iš neigiamos pusės. „Mus neretai laiko tais, kurie tik draudžia ir baudžia. Niekada to nedarome be objektyvios priežasties. Svarbu atminti, jog farmacijos sektoriuje būtina ypač atidi priežiūra. Menkiausia žmogiškoji klaida gaminant, transportuojant, laikant, pardavinėjant, o taip pat ir vartojant vaistus gali turėti rimtų neigiamų pasekmių“, – tvirtina VVKT viršininkas.
Vaistai – ne saldainiai
Kaip teigia G. Barcys, šiuo metu Tarnyba kasdienėje savo veikloje ypatingą dėmesį skiria keliems dalykams. „Praėjusį pavasarį pradėjome įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) finansuojamą projektą, kurio metu pas save įdiegsime sveikatos technologijų, susijusių su vaistais, vertinimo ir valdymo sistemą. Dėl jos vaistinių preparatų vertinimo procesas taps paprastesnis ir efektyvesnis, bus galima racionaliau panaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, įvertinti ne tik vaistų efektyvumą, saugumą bei kainą, bet ir jų panaudojimą klinikinėje praktikoje bei naudos ir kaštų santykį plačiąja prasme. Tokiu būdu Lietuvos sveikatos politika taps saugesnė, efektyvesnė, bus labiau orientuota į pacientą ir pagrįsta racionaliu lėšų naudojimu, - pasakoja G. Barcys. – Kita svarbi mūsų veiklos kryptis – edukacinė. Planuojame specialių, visuomenei skirtų straipsnių ciklą. Norime paskatinti žmones vaistus pradėti vartoti atsakingiau. Mūsų šalyje gana stiprios savigydos tradicijos. Tačiau vaistai – ne saldainiai. Jų negalima vartoti bet kokių, bet kada, bet kaip, bet kokiais kiekiais. Diagnozę turėtų nustatyti ne pats žmogus, ne draugas, ne kaimynas ar internetas, o gydytojas. Reikia tikėtis, kad žmonės šį savo įprotį pradės pamažu keisti“. Kodėl lietuviai taip mielai gydosi savarankiškai? Klausimas, anot VVKT viršininko, platus ir greičiausiai turintis net ne vieną atsakymą. Tai – tema, verta atskiro straipsnio.
Kalbant apie VVKT vykdomus bei planuojamus projektus, reikia paminėti ir tai, kad Tarnyba savo patirtimi dalijasi ir su kitomis šalimis. Nuo praėjusių metų kartu su Lenkija ir Moldova įgyvendina Europos Sąjungos finansuojamą Dvynių projektą. Projektu siekiama stiprinti Moldovos vaistų ir medicinos prietaisų agentūros institucinius gebėjimus, kad ji atitiktų ES standartus ir galėtų lygiagrečiai bendradarbiauti su kitomis ES vaistų agentūromis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą1
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika8
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...