Vėžys lietuvius „šienaus“ ir toliau?

Mini interviu:

Kalbiname Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vadovą gydytoją prof. Narimantą Evaldą Samalavičių:

- Pasirašyta ketvirtoji bendradarbiavimo sutartis su Budapešto nacionaliniu Onkologijos institutu, kuo ji svarbi Vilniaus universiteto onkologijos institutui?

- Lyginant su prieš tai buvusiomis trimis sutartimis, ši ypatinga ir svarbi, tuo, kad vengrai sugebėjo išsaugoti ir toliau plėtoti Nacionalinį vėžio institutą, ko jau ne vienerius metus siekiame ir mes. Jiems pavyko tapti nacionaline įstaiga, koordinuojančia tiek mokslinį, tiek ir gydomąjį darbą šalyje. Toks ir Onkologijos institutų organizacijos tikslas, kad vėžio kontrolė, gydymas ir mokslinis darbas būtų užtikrinamas per specializuotas gydymo įstaigas – institutus. Viliuosi, kad ši sutartis taps dar vienu stimulu priimant spendimą, nuo kurio priklausys ir mūsų gydymo įstaigos likimas. Maža to, paskutiniai „Eurocare“ tyrimo rezultatai aiškiai rodo, jog tokia įstaiga šaliai reikalinga.

- Nors nuolat akcentuojama, kad Lietuvoje, tiek specialistų kvalifikacija, tiek ir turimos technologijos, niekuo nenusileidžia ekonomiškai stipresnėms šalims, pernai, metų pabaigoje pristatyti „Eurocare“ duomenys rodo, jog turime rimtų problemų. Pervertinome savo galimybes?

- Kalbant apie prastą onkologinę situaciją Lietuvoje, reikėtų pabrėžti keletą momentų. Turime daug puikių specialistų onkologų ir sudėtinę onkologinę pagalbą teikiančių gydymo įstaigų, aprūpintų šiuolaikine medicinos įranga. Vis dėlto populiaciniai išgyvenamumo rodikliai atspindi bendrą onkologinės pagalbos šalyje organizavimo lygį, kur mes iš tiesų turime daug problemų. Situacija ženkliai pagerėtų sukūrus adekvačią ir prieinamą onkologijos srities sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą. Ji apimtų ir tęstinį bei nuoseklų atrankinių patikrų programų įgyvendinimą, ir bendrų gydymo standartų nacionaliniu mastu sukūrimą, ir konsultacinės onkologinės pagalbos, dienos stacionarų (centrų) plėtrą bei optimizavimą. Taip pat būtų plėtojama ir paliatyviosios pagalbos onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams sistema, atitinkamą dėmesį skiriant gydymo paslaugų prieinamumo visiems šalies gyventojams užtikrinimui.

- Susidaro įspūdis, jog neįkurdami Nacionalinio vėžio instituto, negalime tikėtis ir geresnių išgyvenamumo rodiklių.

- Iš dalies taip, nes šiandien neturime tokios institucijos, kuri visą darbą koordinuotų šalies mastu. Tokia sistema buvo prieš du dešimtmečius, tačiau tuomet nuspręsta ją sugriauti, o naują sukurti pamiršta. Tačiau viliuosi, kad per artimiausia pusmetį, ar net ketvirtį, sprendimas bus priimtas. Nė neabejoju, jei šiandien priimtumėme teisingą sprendimą, po penkerių metų matytume visai kitokius išgyvenamumo rodiklius.

Tarp kitko:

Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, atstovaujamas direktoriaus prof. Narimanto Evaldo Samalavičiaus, pasirašė tarptautinę bendradarbiavimo sutartį su Budapešto nacionaliniu onkologijos institutu, atstovaujamu generalinio direktoriaus prof. Miklos Kasler.

Tai ketvirtoji bendradarbiavimo sutartis. Pernai pasirašytos trys su Minsko, Kazanės ir Kijevo onkologijos institutais. Šiemet planuojama pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su Teherano ir Seulo vėžio institutais.