Vien skiepai nuo gimdos kaklelio vėžio neapsaugos

Redakciją pasiekė susirūpinusios mamos laiškas. "Turiu vienuolikmetę dukrą, pediatrė ragina ją paskiepyti nuo ŽPV. Pasiteiravus apie šalutinį poveikį, informacijos negavau. Buvo pasakyta, kad svarbu paskiepyti mergaites iki lytinio gyvenimo pradžios. Man atrodo, net ir tokiu atveju vienuolikmetes skiepyti per anksti. Susidaro įspūdis, kad tokio amžiaus mergaitės jau ruošiamos lytiniam gyvenimui. Tai prieštarauja mano įsitikinimams", – rašė kaunietė Aistė.

Išsigandusią mamą ramina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė. Ji mitu vadina teiginį, kad vakcinacija nuo ŽPV gali paskatinti ankstyvus lytinius santykius. Tai, anot profesorės, nepagrįsta jokiais moksliniais tyrimais, o skiepai nuo ŽPV – efektyviausias būdas pažaboti gimdos kaklelio vėžį.

– Kodėl skiepyti nuo ŽPV Lietuvoje siūloma vienuolikmetes?

– Vakcinaciją nuo ŽPV galima pradėti nuo devynerių metų. Mūsų valstybė pasirinko finansuoti šiuos skiepus vienuolikmetėms. Esant tokiam santykinai ankstyvam amžiui siūloma skiepyti dėl to, kad geriausias vakcinų imuninis atsakas (antikūnų kiekis) būna tada, kai skiepijamos jaunos mergaitės, o didžiausias efektyvumas – jei skiepijamos mergaitės, dar neturėjusios kontakto su ŽPV (neturėjusios lytinių santykių).

– Koks šių skiepų šalutinis poveikis?

– Šie skiepai pasaulyje naudojami daugiau kaip dešimt metų, ir kiekvienas šalutinis poveikis yra labai kruopščiai registruojamas tiek pas mus, tiek kitur pasaulyje. Pagrindiniai šalutiniai poveikiai – skausmas dūrio vietoje, paraudimas, patinimas (78–94 proc. atvejų), galvos skausmas (iki 13 proc.). Visos nepageidaujamos reakcijos yra trumpalaikės. Alerginės reakcijos į šį skiepą galimos tuo atveju, jeigu asmuo yra alergiškas kuriai nors vakcinoje esančiai sudėtinei daliai. Siekiant laiku pastebėti alerginę reakciją, paskiepijusįjį būtina stebėti dar 15 min.

– Siūloma skiepyti visas vienuolikmetes. Tačiau gal būtų galima nustatyti, ar mergaitė apskritai yra linkusi užsikrėsti ŽPV, ir tik tada skiepyti?

– Vakcinos sukurtos apsaugoti nuo galimo užsikrėtimo ŽPV. Nustatyti, ar žmogus turi virusą, ar ne, nėra jokio reikalo, nes tai neatmeta vakcinacijos galimybės.

Tam, kad susiformuotų tinkamas imuninis atsakas – pasigamintų antikūnų, neutralizuojančių infekciją, tam tikras patogeno kiekis turi patekti į kraują. ŽPV į kraują beveik nepatenka, šie virusai gyvena audinių ląstelėse, todėl nesusidaro antikūnų kraujyje (humoralinis imunitetas), organizmas viruso neatpažįsta kaip patogeno – nesusidaro ląstelinis imunitetas. Vakcinos suformuoja dirbtinį humoralinį ir ląstelinį imunitetą, organizmas pagamina didelį kiekį antikūnų, galinčių įveikti infekciją kito užsikrėtimo metu.

Rekomenduojama skiepyti įvairaus amžiaus mergaites ar moteris, netgi ir vaikinus. ŽPV vyrams gali sukelti išangės, gerklų, varpos vėžį. Tačiau net ir vien mergaičių skiepijimas labai svarbus visuomenės sveikatos požiūriu, nes dėl savo biologinių savybių mergaitės, moterys greičiau nei vyrai užsikrečia ŽPV.

– Kai kurios mamos sako, kad skiepyti vienuolikmetes nuo ŽPV per anksti, kaip ir galvoti apie lytinius santykius, ir siūlo palaukti iki 15–16 metų.

– Galima laukti, tačiau, jei mamai atrodo, kad jos mergaitė lytinį gyvenimą pradės 18–20 metų, dar nereiškia, kad taip ir bus. Mergaitė bus patikimai apsaugota, jei ji bus paskiepyta 9–11 metų dėl jau minėto stipresnio imuninio atsako.

Mitas, kad vakcinacija nuo ŽPV gali paskatinti ankstyvus lytinius santykius, nepagrįstas jokiais moksliniais tyrimais. Įrodyta, kad tinkamas lytinis švietimas ir ugdymas atitolina pirmuosius lytinius santykius, sumažina lytinių partnerių skaičių, skatina atsakingiau saugotis nuo nepageidautino nėštumo ir lytiškai plintančių infekcijų. Įrodyta ir tai, kad paskiepyti jaunuoliai nei anksčiau pradėjo lytinius santykius, nei turėjo daugiau lytinių partnerių, palyginti su nepaskiepytais jų bendraamžiais.

Beje, tai nėra vienkartinis vakcinavimas. Jei mergaitė pirmąkart paskiepijama 11 metų, tam, kad susidarytų imunitetas, reikia skiepyti du kartus. Antrą kartą – po 1 arba 2 mėnesių, priklausomai nuo vakcinos rūšies. Vyresnės nei 15 metų merginos skiepijamos tris kartus.

Mamoms patarčiau neabejotinai skiepyti mergaites nuo ŽPV. Jei trūksta informacijos – jos suteiks ginekologai. Suprantamai pateiktos informacijos galima rasti patikimuose šaltiniuose, tokiuose kaip Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos, Lietuvos užkrečiamų ligų ir AIDS centro ar Pasaulio sveikatos organizacijos interneto svetainėse.

– Ikivėžiniai pakitimai ir ŽPV sukeliamas gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas vis jaunesnėms moterims. Skelbiama, kad tai lemia ankstyvi pirmieji lytiniai santykiai, nes nesubrendęs gimdos kaklelis ypač imlus ŽPV, lytinių partnerių kaita, rūkymas ar imuninės sistemos nepakankamumas. Galbūt reikėtų labiau užsiimti švietimu, kad merginos nepradėtų lytinių santykių iki 16–18 metų, o ne skiepyti?

– Reikia investuoti ir į skiepus, ir į švietimą, tačiau švietimas švietimu: vienas klausys ir supras, o kitam galbūt atsitiks, kaip atsitiks. Kita vertus, jaunimo lytinis švietimas mūsų šalyje yra apgailėtinos būklės. Todėl labai svarbu investuoti į prevencines programas, iš jų – pirminės prevencijos priemonę – vakcinaciją. Ypač mūsų šalyje, kuri yra lyderė Europoje pagal susirgimą gimdos kaklelio vėžiu. Šviesti, aiškinti, kad ankstyvi lytiniai santykiai arba didelė lytinių partnerių kaita didina riziką užsikrėsti ŽPV, būtina.

– Internete galima rasti informacijos, kad gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai – ir daugkartiniai nėštumai bei hormoniniai kontraceptikai. Ar toks ryšys įrodytas?

– Lietuvoje yra dvi didelės baimės: vakcinų ir hormonų. Tai mūsų nepakankamo sveikatos raštingumo požymis. Šaltiniai turi būti labai patikimi, grįsti moksliniais įrodymais, o internetas pilnas tiesiog pašnekėjimų be mokslinio pagrindo. Mokslinio įrodymo jūsų minėtam ryšiui nėra. Tiesa, jei moteris turi daug lytinių partnerių ir nenaudoja barjerinės kontracepcijos (vyriškų prezervatyvų – red. past.), tik hormoninius kontraceptikus, dėl hormoninių pokyčių gali šiek tiek pasikeisti gimdos kaklelio struktūra, šiek tiek padidėti tikimybė užsikrėsti ŽPV ir kai kurios po maždaug dešimtmečio susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Tačiau ši tikimybė labiausiai išauga dėl lytinių partnerių gausos arba dėl vieno lytinio partnerio, turinčio ŽPV.

– Skiepai apsaugo ne nuo visų ŽPV tipų. Kiek procentų gimdos kaklelio vėžio atveju lemia tie ŽPV tipai, nuo kurių skiepijama?

– Kompensuojama vakcina apsaugo nuo agresyviausių 16 ir 18 ŽPV tipų, jie sukelia 70–80 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Tyrimai rodo, kad vakcinos yra 100 proc. efektyvios prieš 16 ir 18 ŽPV tipų sukeltus ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius, 90 proc. efektyvios apsaugant jaunuolius nuo lytinių organų karpų bei ikivėžinių varpos ligų, 78 proc. efektyvios apsaugant nuo išangės ligų.

Šiandien 130 pasaulio šalių paskiepyta daugiau nei 200 mln. vakcinų dozių. Šalyse, kuriose paskiepyta daugiau nei pusė mergaičių, net ir neskiepijant berniukų, tarp jų sumažėjo lytinių organų karpų.

Gimdos kaklelio vėžys – antras pagal dažnumą vėžinis susirgimas Lietuvoje. Kasmet nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje miršta apie 250 moterų.

– Iki kokio amžiaus tikslinga skiepytis?

– Rekomenduojame skiepytis bet kokio amžiaus merginoms ir moterims, jau pradėjusioms lytinį gyvenimą. Gyvenimas labai įvairus: ir antros santuokos, ir daugiau lytinių partnerių sulaukus vyresnio amžiaus. 60 metų mes jau nerekomenduojame skiepytis, nes tai duotų nedaug naudos. Juk tam, kad iš viruso išsivystytų gimdos kaklelio vėžys, taip pat reikia ne vienų metų.

– Ar galima kažkaip kitaip, nesiskiepijant, apsisaugoti nuo ŽPV?

– Galima, jei neturi lytinių santykių. Žinoma, negalima sakyti, kad kiekvienai moteriai, kuri turi lytinius santykius ir keičia partnerius, išsivystys gimdos kaklelio vėžys. Svarbiausia, kad mes iki šiol nežinome, kuriai moteriai ŽPV įsijungia į ląstelių genomą ir vystosi gimdos kaklelio vėžys, o kuriai viruso pažeistos ląstelės tiesiog atsidalija ir nieko blogo neįvyksta.

Sumažinti tikimybę užsikrėsti ŽPV galima naudojant barjerinę kontracepciją. Tačiau tik sumažinti, nes ŽPV galima užsikrėsti ir per odos kontaktą su oda. Vienas lytinis partneris taip pat sumažina riziką. Būna atvejų, kad moteriai nereikia daug lytinių santykių: per vienus santykius ji gal užsikrėtė tuo virusu ir jos organizmas sureagavo taip, kad iš tos viruso pažeistos ląstelės vystosi vėžys.

Liaudiškomis vadinamų priemonių imunitetui gerinti – citrinos, imbiero ir pan. – efektyvumas kovojant su ŽPV šiuolaikiniais moksliniais tyrimais nėra įrodytas.

– Kokia statistika: kiek gyvybių kasmet pareikalauja gimdos kaklelio vėžys?

– Gimdos kaklelio vėžys – antras pagal dažnumą vėžinis susirgimas Lietuvoje. Kasmet nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje miršta apie 250 moterų.

Ankstyvajai gimdos kaklelio vėžio diagnostikai imamas citologinis tepinėlis kas trejus metus. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą iš 796 tūkst. moterų, prisirašiusių prie gydymo įstaigų, pasitikrino vos 119 tūkst. Likusios – 677 tūkst. – nuo 25 iki 60 metų amžiaus moterys kviečiamos pasitikrinti sveikatą kiek įmanoma greičiau. Šalyse, kur sergamumas gimdos kaklelio vėžiu nedidelis, pavyzdžiui, Suomijoje, patikra atliekama kas penkerius metus.

Taigi daugelyje išsivysčiusių šalių jau seniai labai retai aptinkamą ligą – gimdos kaklelio vėžį – įveiksime tik tada, kai nebijosime jaunimui suteikti mokslu grįstų žinių saugaus ir sveiko lytinio gyvenimo klausimais, kai visuomenė supras ir aktyviai dalyvaus pirminėje gimdos kaklelio vėžio prevencijoje –  vakcinacijos nuo ŽPV programoje ir daugiau nei 80 proc. dalyvaus nacionalinėje gimdos kaklelio vėžio patikros programoje.