Vietoj virusų – organizmo kova su maistu

Tokiais atvejais žmogus gali dažniau sirgti peršalimo ligomis, blogėja bendra savijauta, gali kamuoti galvos skausmai, nuovargis ar virškinimo sutrikimai. Pasak gydytojos, be tyrimo būna sunku atsekti, būtent kokio maisto organizmas netoleruoja.

„Kiekviena liga turi daug priežasčių, tarp kurių nebūtinai yra alergizuojantis ar netoleruojamas maistas. Bet mitybos koregavimas yra didžiulė pagalba organizmui, kad jis tinkamai funkcionuotų“, - mano pašnekovė.

Geriau nei dieta

J.Orlauskienė atkreipė dėmesį, kad apie dažnai valgomą netinkamą maistą išduoda kūno svoris.

„Gal žmogus per daug valgo, užkandžiauja arba valgo per daug kaloringus produktus, neturi valios. Net fiziologiškai pagrįsta, kad netvarkinga mityba sutrikdo sotumo ir alkio hormonų pusiausvyrą, insulino apykaitą. Kai mažiau valgoma uždegimą palaikančių produktų, gerėja hormonų, gliukozės, insulinio gamyba ir apetito reguliacija, tad tampa lengviau kontroliuoti svorį“, - aiškino gydytoja.

Pasak pašnekovės, laikytis mitybos pagal maisto netoleravimo tyrimą yra daug lengviau nei trumpalaikės ribojančios dietos. Be to, žinome, kad po pastarosios svoris vėl sugrįžta.

„Nustačius netoleruojamus produktus, jų nevalgyti rekomenduojama tik 2-3 mėnesius, kad organizmas galėtų pailsėti, apsivalyti. Tačiau tų produktų nereikia atsisakyti visam gyvenimui, kaip būna sergant alergija. Kai žinai, kad tas produktas nėra draudžiamas, psichologiškai lengviau. Svarbiausia tuo nepiktnaudžiauti“, - pasakojo gydytoja.

Be to, netoleruojamų produktų atsisakymas ir jų keitimas kitais įneša daugiau įvairovės ir kūrybiškumo. Su tyrimo atsakymu būna pateikiamos rekomendacijos, kuo galima keisti dažniausiai netoleruojamus produktus, kad mityba išliktų pilnavertė.

Tarp dažniausiai netoleruojamų produktų patenka tie, kurie sukelia greitas alergines reakcijas.

Netrūksta apsišaukėlių

Pastaruoju metu siūloma daug įvairių tyrimų, vadinamų „maisto netoleravimu“: ištyrimas kompiuteriu, virgulėmis, pagal kraujo grupę ir panašių. J.Orlauskienės manymu, šie tyrimai su maisto netoleravimu neturi nieko bendro, išskyrus panašų pavadinimą.

„Maisto netoleravimas – įsijautrinimas maistui diagnozuojamas, kai tiriant kraują nustatomas su maistu susijusių imunoglobulinų G lygis. Tad prieš pasirinkdami tyrimą, pasidomėkite jo metodika ir patikimumu“, - patarė gydytoja.

Dažniausiai netoleruojami produktai:

pienas

kviečiai

kiaušiniai

ankštiniai

glitimas

riešutai

vėžiagyviai

soja

Andrius Stasiulis, reabilitacijos klinikos "Ostemeda" fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas:

- Lėtinės alerginės reakcijos organizme didina pralaidumą žarnyne, dėl to formuojasi sąstovis, kaupiasi veninis kraujas, limfa. Būtent dėl šios priežasties keičiasi dubenyje esančių organų, stuburo, paties dubens biomechanika. Tai gali provokuoti nugaros, sprando skausmus. Jų koregavimas glaudžiai susijęs su mityba. Šiuo atveju fizioterapinės ar kitos reabilitacijos procedūros turi tik laikiną efektą.

Lėtinės alerginės reakcijos gali turėti įtakos ne tik žarnynui, bet ir kvėpavimo sistemai: atsiranda slogos, sinusitai, ilgai trunkantys kosuliai, nosies užgulimas. Visa tai apsunkina bendrą sveikimo procesą. Vaistai silpnina simptomus, bet priežastys lieka neišspręstos. Tad sveika mityba labai svarbi. Žmonės vartoja daug vaistų nuo nugaros, galvos skausmų, nors sutvarkius mitybą būtų pasiektas daug greitesnis ir geresnis rezultatas.