Vokietija svarsto donorystės sutikimo prezumpcijos galimybę

  • Teksto dydis:

Vokietijos sveikatos apsaugos ministras pirmadienį ėmėsi iniciatyvos pagerinti transplantacijai tinkamų organų pasiūlos rodiklius – jis siūlo visus pacientus po mirties laikyti potencialiais donorais, jeigu jie nėra išreiškę priešingos savo valios.

Šios sutikimo prezumpcijos taisyklės tikslas – mažinti organų transplantacijos laukiančių žmonių eilę. Šiuo metu Vokietijoje organų laukia maždaug 10 tūkstančių pacientų, o jų nesulaukę miršta maždaug po 2 tūkstančius potencialių recipientų per metus.  

Pagal naują pasiūlymą, šalies piliečiai turės atsakyti, ar neprieštarauja, kad jų organai ar audiniai būtų paimti transplantacijai po smegenų mirties.

Atsakiusieji, kad nesutinka, bus įtraukti į Sveikatos apsaugos ministerijos nacionalinį registrą, o visi kiti bus laikomi potencialiais donorais. Toks principas galioja daugelyje Europos Sąjungos šalių.

Šie pakeitimai aukštyn kojom apverstų dabar Vokietijoje galiojančią tvarką. Kol kas vokiečiai turi patys informuoti apie savo sutikimą būti organų donorais.

Artimi giminaičiai išsaugos teisę neleisti persodinti jų artimųjų organų, jeigu argumentuotai įtikins, kad jų artimasis būtų tam prieštaravęs.

Vokiečių sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas (Jensas Španas), priklausantis centro dešiniųjų partijai CDU, nurodė, jog šiuo metu organų transplantacijos laukia 10 tūkst. pacientų, o 2017 metais donorų buvo rekordiškai mažai – mažiau nei 800.

„Rytoj bet kuriam iš mūsų gali prireikti kokio nors organo“, – sakė J. Spahnas per spaudos konferenciją Berlyne, pristatydamas planą, paruoštą drauge su CSU, socialdemokratais (SPD) ir kraštutinės kairiosios „Kairės partijos" (Die Linke) parlamentarais.

Etikos klausimas

Pasak J. Spahno, atliktų tyrimų duomenimis, potencialių donorų skaičius Vokietijoje galėtų būti daug didesnis – daugiau nei 80 proc. respondentų atsakė, kad teoriškai palaikytų šią idėją.

Pagal dabar Vokietijoje galiojančią tvarką, žmonės gali pasirašyti organų donoro kortelę ir nešiotis ją su savimi, kad po mirties ligoninės galėtų panaudoti jų organus transplantacijai. 

Tokią donoro kortelę nešiojasi maždaug 30 proc. Vokietijos gyventojų.

„Organų laukiančių žmonių skaičius pas mus yra maždaug 10 kartų didesnis už per metus transplantuojamų organų skaičių“, – sakė SPD lyderis Karlas Lauterbachas.

„Kasmet miršta maždaug 2 000 laukiančiųjų sąraše esančių žmonių“, – pridūrė jis.

Tačiau kai kurie įstatymų leidėjai šiai iniciatyvai nepritaria.

CDU partnerės Bavarijoje Krikščionių socialinės sąjungos(CSU) atstovas Stephanas Pilsingeris (Štefanas Pilzingeris) šį ministro planą pavadino „etiškai abejotinu“ ir perspėjo, kad jis gali paversti pacientus „atsarginių dalių sandėliais“.

Pagal šį planą, pristatytą bendrai su Žaliųjų partijos viena lyderių Annalena Baerbock (Analena Bėrbok), pacientai bus reguliariai apklausiami, ar jie nori būti donorai.

Apklausa galėtų būti atliekama jiems keičiant asmens dokumentus arba per įprastinį sveikatos patikrinimą gydymo įstaigose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Juozas

Juozas portretas
Manau, kad taip turi būti ir Lietuvoje, nes toks yra visuomenės poreikis. Tiems, kam atrodo neetiška, yra paprasta galimybė- pareikšti, kad nesutinka būti donorais. Būtų galima tokiems piliečiams ir neteikti organų persodinimo paslaugų. Beje, prievartinis PSD rinkimas yra taip pat neetiška, o dar vadinamas draudimu. Kodėl neleidžiama pasirinkti, kaip gydytis? Tuo labiau, kad ir dabar ne visos būtinos sveikatos paslaugos apdraustiems yra nemokamos.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių