Zikos virusas – mokslininkų taikiklyje

Mokslininkai paskelbė nustatę, kad esama biologinio ryšio tarp Lotynų Amerikoje siautėjančio Zikos viruso ir mikrocefalijos, t. y. stiprios naujagimių smegenų deformacijos.

Paskelbė tyrimą

Zikos viruso protrūkis paklupdė Lotynų Amerikos šalis ant kelių – šimtams naujagimių Brazilijoje pasireiškė apsigimimai, vadinamoji mažagalvystė, dėl to kaltinamas virusas. Tačiau iki šiol nebuvo jokių tyrimų, kurie patvirtintų, kad realiai tas virusas nulemia apsigimimus.

Darbo ėmėsi mokslininkai. Jie teigia, kad laboratoriniais testais buvo nustatyta, kad šis virusas veikia ląsteles, kurios yra svarbios smegenų vystymui, – jis naikina jas arba padaro neveiklias.

"Šis atradimas – tai pirmas tiesioginis įrodymas, kad esama ryšio tarp Lotynų Amerikoje paplitusio uodų pernešamo viruso ir mikrocefalijos, nes ligi šiol tai buvo nustatoma šalutiniais būdais", – pažymėjo tyrimui vadovavusi Guo-li Ming, neurologijos profesorė iš Johnso Hopkinso ląstelių inžinerijos instituto.

"Embrionų ir kūdikių su mažomis smegenimis bei mikrocefalinėmis galvomis Zikos paveiktuose rajonuose analizės metu buvo nustatyta anomalijų jų (smegenų) žievėje ir virusų buvo rasta tame embrionų audinyje", – pridūrė ji.

Nustatė ryšį

Mokslininkai minimo eksperimento metu laboratoriniuose induose Zikos virusu paveikė trijų tipų žmogaus ląsteles. Pirmojo tipo ląstelės, vadinamos žmogaus neuronų pirmtakais (hNPCs), yra lemiamos embriono smegenų žievės vystymuisi.

Šių ląstelių, kurios galiausiai diferencijuojasi į subrendusius neuronus, pažeidimas atitiktų smegenų defektus, kuriuos sukelia mikrocefalija.

Kitų dviejų tipų ląstelės buvo kamieninės ląstelės ir neuronai. Kaip ir prognozuota, Zikos virusas atakavo žmogaus neuronų pirmtakus (hNPCs). Per tris dienas buvo infekuota 90 proc. jų, o beveik trečdalis žuvo. Infekuotos ląstelės buvo priverstos gaminti vis naujas viruso kopijas.

Be to, genai, kurių reikia kovai su virusais, nebuvo suaktyvinti, o tai, anot ekspertų, labai neįprasta. Kitų dviejų tipų žmogaus ląstelės santykinai nenukentėjo.

"Mūsų rezultatai aiškiai demonstruoja, kad Zikos (virusai) gali labai efektyviai tiesiogiai infekuoti hNPCs in vitro (laboratoriniuose induose), – pastebėjo Guo-li Ming. – Labai iškalbinga tai, kad ląstelės, kurios suformuoja žievę, yra potencialiai pasiduodančios šiam virusui."

Ieškos priešnuodžio?

Tyrimą ir jo išvadas mokslininkai paskelbė žurnale "Cell Stem Cell". Pasak jų, šiomis išvadomis remiantis galima padėti nustatyti vaistus, kurie apsaugotų šias pažeidžiamas ląsteles arba sumažintų jų užsikrėtimą Zikos virusu.

"Dabar, kai žinome, kad žievės neuronų pirmtakai yra tos pažeidžiamos ląstelės, jas, tikėtina, taip pat galima panaudoti greitam potencialių naujų gydymo metodų tikrinimui", – pažymėjo vienas iš tyrimo bendraautorių Hongjun Songas, taip pat dirbantis Baltimorėje, Merilande, įsikūrusiame Ląstelių inžinerijos institute.

Zikos virusas pats savaime paprastai nebūna pavojingesnis už stiprų peršalimą ar vidutinio sunkumo gripą. Kartais išvis nepasireiškia jokie simptomai.

Šis sparčiai plintantis virusas, užregistruotas, kaip nurodo Pasaulio sveikatos organizacija, beveik 40 šalių, tikriausiai sukelia mikrocefaliją ir kitus apsigimimus.

 


Šiame straipsnyje: Zikos virusasZikaligos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių