„Kiekvienais metais gamintojų kainos augo vidutiniškai 10–13 proc. Tačiau prekybininkai jų taip nekėlė – prisitaikė prie rinkos, kad neatbaidytų pirkėjų“, – sakė A.Paulikaitis. Anot jo, verslininkai buvo priversti subalansuoti savo biudžetą bei sumažinti išlaidas ir taip kompensuoti kainų skirtumus.

Prekybininkai tvirtina, kad dviračių kainos parduotuvėse kasmet kyla 3–5 proc., ir jau nebepamena meto, kai jos mažėjo.

„Dviračių kainos padidėjo, bet dažniausiai ir jų komplektacija būna šiek tiek geresnė. Anoks čia ir augimas“, – sakė M.Rimaitė. Anot jos, pernai dviračių kainos šoktelėjo apie 5 proc., o šiais metais didesnio augimo nebuvo – pabrango tik kai kurie dviračių modeliai.

Renkasi ne pigiausią

Ž.Balčiūnas pasakojo, kad pigiausias dviratis suaugusiam žmogui parduotuvėje kainuoja apie 1,2 tūkst. litų. Tačiau, anot pašnekovo, gyventojai linkę dviračiui išleisti ir daugiau pinigų – vidutiniškai už jį sumoka 1,7 tūkst. litų: „Pas mus net neužsuka ieškantys pigių, 500 litų ar mažiau kainuojančių, dviračių.“

A.Paulikaitis taip pat pasakojo, kad pastaruoju metu dviračių pirkėjai pasidalijo į dvi grupes. Pasak jo, mažai pajamų turintys gyventojai dviračius dažniau perka prekybos tinkluose ir turguje, o pasiturintys ir norintys geresnės kokybės žvalgosi į specializuotas parduotuves ir brangesnius dviračius: „Vidutinis pirkėjas rinkoje tarsi išnyko.“

Blogiausiai dviračių prekyba, kaip sakė M.Rimaitė, klostosi Kaune. Esą šiame mieste juntama ypač didelė specializuotų dviračių parduotuvių ir turgaus ar įvairių prekybos bazių, kur parduodami nelegaliai įsigyti dviračiai, konkurencija.

A.Paulikaitis taip pat patikino, kad rinka įtempta jau trejus metus, nes į ją pradėjo plūsti labai brangūs dviračiai įtartinai žemomis kainomis: „Matyti, kad įvairiais nelegaliais būdais Danijoje, Olandijoje, Vokietijoje įsigyti dviračiai gabenami į Lietuvą ir čia parduodami turguje bei internetu, kur kontrolės mažiausia.“ Jis pabrėžė, kad kontrolė jau sustiprinta, tad nelegalios prekybos atvejų sumažėjo, o  įvedus dviračių registrą jų dar labiau sumažės arba bus tik labai maža dalis.

Konkurencija neslūgsta

Ekonominio pakilimo metais, kai augo dviračių paklausa, specializuotos dviračių parduotuvės, kaip sakė A.Paulikaitis, dygo it grybai po lietaus. Tačiau krizės metais skubotai įkurtos parduotuvės netrukus pradėjo bankrutuoti.

Vis dėlto ir per krizę duris užvėrusios dviračių parduotuvės įtampos ypač reikšmingai nesumažino. M.Rimaitė patikino, kad konkurencija dviračių versle tik auga: „Konkurencija didelė, kitos įmonės irgi pasiūlo tikrai gerų gamintojų, palankių kainų. Todėl kartais tenka laviruoti, koreguoti kainas, nes patys klientai ateina ir sako, kad kitur jiems pasiūlė geresnę kainą.“

M.Rimaitės manymu, konkurencija auga dėl didėjančios dviračių paklausos. Degalai brangsta, todėl dviračiai gyventojams yra ne tik pramoga, bet ir transporto priemonė.

Infrastruktūra stovi vietoje

Vis dėlto A.Paulikaitis neabejojo, kad gyventojai kasdieniame gyvenime dviračiais kaip transporto priemone naudotųsi gerokai dažniau, jei būtų gera dviračių infrastruktūra: „Šiandien dviračių verslo situacija būtų visiškai kitokia, jei infrastruktūros klausimai būtų buvę pradėti spręsti prieš 15 metų. Net visas gyvenimas būtų buvęs judresnis.“

Pašnekovas patikino, kad norint išjudinti dviračių infrastruktūrą bene vienintelė sąjungininkė yra Susisiekimo ministerija. Ji bendrauja su savivaldybėmis, ragina jas ruošti projektus gerinti infrastruktūrą ir gauti ES lėšų.

„Tačiau mūsų savivaldybės miega. Asociacija išsiuntinėjo raštus, kad esame pasirengę padėti, konsultuoti infrastruktūros klausimais. Tačiau atsiliepė tik Kauno ir Šilutės merai, nors ir jie į jokį pasitarimą mūsų narių kol kas nekvietė. Kitos savivaldybės į mūsų raštus net nereagavo“, – sakė A.Paulikaitis ir patikino, kad artimiausiu metu didelių perversmų šioje srityje tikėtis neverta.