200 m nuo mokyklų – jokio alkoholio: kaip atrodytų miestų centrai?

Viena siūlomų alkoholio kontrolės priemonių – draudimas prekiauti arčiau nei 200 metrų nuo mokyklų, darželių, neformalaus ugdymo centrų bei kitų viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų. Kaip atrodytų miestai, jei toks draudimas įsigaliotų? 

Be parduotuvių, kavinių ir barų

Jei siūlomas prekybos ribojimas būtų įteisintas, pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje beveik nebeliktų parduotuvių ir barų, kuriuose būtų galima prekiauti alkoholiniais gėrimais, nes dauguma jų patenka į draudžiamą 200 metrų zoną.

Tokį vaizdą atskleidė atlikta analizė ir parengtas Vilniuje įsikūrusių ugdymo įstaigų žemėlapis, nors į jį buvo įtrauktos tik savivaldybei priklausančios ugdymo įstaigos, nevertinant privačių mokyklų, darželių ir būrelių.  

„Sprendžiant alkoholio prekybos ribojimų klausimą ekonominė ir sveiko proto logika privalo išlikti.

Šiuo metu nėra jokio ugdymo įstaigų registro ar duomenų bazės, kad verslininkai apskritai galėtų įvertinti, ar jų kaimynystėje yra įsikūrusi kokia nors ugdymo įstaiga. Taip pat nėra jokio aiškumo, kaip atstumas būtų matuojamas ir kas tai atliktų“, – pastebi Romas Apulskis, Legalaus verslo aljanso prezidentas.  

Kas ketvirta parduotuvė uždaroma

Su panašiomis problemomis susidurtų ir centrinės mažųjų šalies miestų dalys, kur paprastai yra įsikūrę bent kelios mokyklos, darželiai, dailės studija, muzikos mokykla, o jų apsauginės zonos padengtų didžiąją miestelio centro dalį, kur nebūtų galima prekiauti alkoholiniais gėrimais.

Smulkias parduotuves mažesniuose šalies miestuose vienijančios Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos duomenimis, dėl 200 metrų nuo ugdymo įstaigų ribojimo alkoholiniais gėrimais nebegalėtų prekiauti daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) asociacijos narių parduotuvių, arba 190 iš 672.

Pasak Eimučio Radžvilos, Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos pirmininko, atliekant šį skaičiavimą vertintos buvo tik valstybinės mokyklos ir darželiai, į apribojimus neįtrauktos muzikos, dailės mokyklos ir kiti popamokinio ugdymo būreliai. Jei draudimas galiotų ir šioms įstaigoms, uždaromų parduotuvių skaičius dar išaugtų.    

„Tai akivaizdus neprotingo reguliavimo iniciatyvos pavyzdys, kuris, panašu, nelabai tinka ir sveikatos apsaugos ministrui. Tikimės, kad ši įstatymo projekto nuostata bus peržiūrėta“, – teigia R. Apulskis.

Išskirtinės sąlygos sukuria monopolijas             

Jei būtų nuspręsta steigti specializuotas parduotuves ar skyrius alkoholio prekybai, svarbu, kad jie apimtų visas alkoholinių gėrimų rūšis vienodai, neišskiriant alaus, vyno ar kitų gėrimų rūšių. Tik tokiu atveju būtų pasiekiamas tikslas – mažinamas alkoholinių gėrimų prieinamumas.                    

„Alkoholis visuose gėrimuose veikia vienodai. Prisigerti galima ir nuo alaus, o kultūringai elgtis išgėrus taurę konjako ar viskio – konkreti gėrimo rūšis neturi tam įtakos, lemia vidinė žmogaus kultūra. Jei vienų alkoholinių gėrimų gamintojams suteiksime išskirtines privilegijuotas sąlygas, suformuosime šių gamintojų monopolijas, tuo tarpu pagrindinis tikslas – prieinamumo mažinimas – liks nepasiektas“, – sako R. Apulskis, kaip pavyzdį pateikęs alkoholizmo problemų neišsprendžiančios Suomijos variantą, kuriame alus liko prieinamas visose parduotuvėse.   

Stiprus iki 7,5 proc. alkoholio turintis ir didelės apimties plastikinėje taroje parduodamas alus šiuo metu yra vienas dažniausių pirkinių tarp tų asmenų, kurie yra priklausomi nuo alkoholio ar geria siekdami apsvaigti. Išgėrus litrą tokio alaus gaunama tiek pat alkoholio, kiek yra stiklinėje degtinės, tik gerokai pigiau. Vadinamąjį „bambalinį“ alų asocialūs ir priklausomi žmonės ir renkasi tik todėl, kad dėl mažiausių akcizų jis yra pigiausias alkoholinis gėrimas Lietuvoje. Net ir po kovą įsigaliosiančių padidintų akcizų alus ir toliau išliks pigiausias alkoholinis gėrimas, o akcizai alui vis dar bus mažiausi tarp visų gėrimų rūšių.