- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuo metu pasaulyje likę vos 40 proc. derlingos žemės plotų, o Lietuvoje 75 proc. dirvožemių balansuoja ant degradavimo ribos.
„Nuolatinis cheminių medžiagų naudojimas sutrikdė natūralių dirvoje vykstančių procesų ciklą ir ji ėmė degraduoti“, - sako A. Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docentas dr. Vytautas Liakas.
Dirvožemio derlingumas - opi viso pasaulio problema. Kasmet augant gyventojų skaičiui, reikia ir vis daugiau maisto, tad žemė alinama labiau. Kiekvieną minutę žemėje dėl dirvos degradacijos prarandama 30 futbolo aikštės dydžio derlingos žemės plotų.
Mokslininko teigimu, nualinus žemę vietoj dirvožemio praktiškai lieka smėlis. Trąšos taip pat nebepadeda pasiekti rezultatų, nes jos tokioje žemėje tiesiog neužsilaiko - su lietaus vandeniu nubėga į gilesnius sluoksnius.
Pasak V. Liako, tam, kad susiformuotų vos 1 centimetras dirbamos dirvos, reikia maždaug 1000 metų. Mat dirvožemyje, panašiai kaip ir žmogaus organizme, knibžda galybė naudingų bakterijų, kurios atsakingos už sklandų dirvoje vykstančių procesų veikimą. Dėl neigiamų veiksnių gerosios dirvožemio bakterijos žūsta, todėl gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyra sutrinka.
„Kai kuriuose dirvožemiuose atskiros mikroorganizmų rūšys balansuoja ties išnykimo riba. Jų vietą užima natūraliai dirvoje vykstantiems procesams nebūdingi mikroorganizmai. Jie, priešingai nei gerosios dirvožemio bakterijos, nesudaro simbiozės su augalais ir, įsikūrę prie augalų šaknų, parazituoja“, - sako A. Stulginskio universiteto mokslininkas.
Kai kuriuose dirvožemiuose atskiros mikroorganizmų rūšys balansuoja ties išnykimo riba. Jų vietą užima natūraliai dirvoje vykstantiems procesams nebūdingi mikroorganizmai.
Anot V. Liako, tvari žemdirbystė yra viena išeičių, kai iš žemės pasisavinus maistingąsias medžiagas, atstatomas dirvos balansas - į nualintą dirvą įmaišoma biologiškai aktyvių medžiagų turinčio dirvožemio, probiotikų, o dirvos trąšumas palaikomas taikant augalų sėjomainą ir tvarkant piktžoles, reguliuojant dirvožemio dangos storį. Tokiu būdu būtų mažinama žemės degradacija ir didinamas užauginamos produkcijos kiekis.
„Organinius produktus dirvos derlingumui atkurti gaminančios bendrovės „Nord Organics“ vadybininkas Marius Janavičius teigia, kad žmonių sąmoningumas didėja. Anot jo, ūkininkai jau pradėjo planuoti ne tik šių, bet dešimties ateinančių metų derlių, o be dirvožemio derlingumą atkuriančių organinių medžiagų tokios strategijos yra sunkiai įgyvendinamos.
Pasak prekybos centro „Senukai“ specialistės Agnės Pilkauskaitės, daržininkai mėgėjai organinius dirvą gerinančius produktus atrado jau senokai ir kuo toliau, tuo labiau jie populiarėja.
„Paprastai sodininkai nori kuo ekologiškesnių ir maistingesnių daržovių, tad jiems rūpi natūralios dirvožemio gerinimo ir derliaus didinimo priemonės. Tuo labiau kad, skirtingai nei trąšos, kurių reikia kasmet, šie produktai dirvą maistingomis medžiagomis praturtina net 5 metams“, - sako A. Pilkauskaitė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“3
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?1
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...