- Sigita Zumerytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Sodra“ nuo 2018 metų pradžios, kai perėmė vaiko išlaikymo išmokų mokėjimą, iš alimentų nemokančių tėvų susigrąžino 5,3 mln. eurų, dar dėl 5 mln. eurų sudarytos skolos išdėstymo dalimis sutartys. Vaiko išlaikymo išmokas iš „Sodros“ gauna apie 21 tūkst. vaikų.
„Sodra“ vaiko išlaikymo išmokas perveda vienam iš tėvų, auginančiam vaiką, ar globėjams (rūpintojams), kai vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna arba gauna tik dalį teismo priteistų alimentų.
Maksimali mėnesinė vaiko išlaikymo išmoka siekia 68,4 euro. Teisę kreiptis dėl šių išmokų turi tėvai ar globėjai (rūpintojai), kai vaikas negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto vienam iš tėvų arba abiem tėvams.
Išmokos iš valstybės lėšų skiriamos tik vaikams iki 18 metų arba vyresniems, jeigu jiems iki sukankant 18 metų buvo nustatytas neįgalumas. Norint gauti išmoką tiek vaikas, tiek išmoką už vaiką gaunantis suaugusysis turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Vaiko išlaikymo išmokų skaičius išlieka stabilus – tai tam tikra pagalba tėvams ar globėjams (rūpintojams), kurie augina vaikus, kai vaikas negauna viso ar dalies teismo priteisto išlaikymo. Tačiau tai nėra valstybės pašalpa, „Sodra“, administruojanti šias išmokas, turi teisę išieškoti lėšas iš teismo sprendimų nevykdančių tėvų ir darbas su skolininkais vyksta nuolat, pabrėžia „Sodra“.
Nuo 2018 metų pradžios „Sodra“ pateikė beveik 30 tūkst. mokėjimo nurodymų ir apie 2500 sprendimų antstoliams. Su 1500 skolininkų sudarytos skolos išdėstymo dalimis sutartys dėl 5 mln. eurų skolų išmokėjimo dalimis.
Iš viso skolininkų skaičius siekia daugiau nei 37 tūkst. – daugelio jų skolos susidarė anksčiau – dar iki „Sodrai“ perimant vaiko išlaikymo išmokų administravimą ir 2018 metų pradžioje su palūkanomis siekė 143 mln. eurų. Per 2018 ir 2019 metus, kai naujas vaiko išlaikymo išmokas skiria ir administruoja „Sodra“, skolininkų skaičius šiek tiek sumažėjo.
„Sodra“ vis dar fiksuoja nemažai atvejų, kai vaiko išlaikymo išmokos mokamos nepagrįstai. Teikdami prašymą vaiko išlaikymo išmokai gauti gyventojai įsipareigoja pranešti, jeigu vaikui pradedamas mokėti visas ar dalis teismo nustatyto išlaikymo.
Tokiu atveju įvertinama gaunamų priteistų vaiko išlaikymo lėšų įtaka mokamai vaiko išlaikymo išmokai, ir išmokos mokėjimas arba toliau tęsiamas, arba nutraukiamas, arba sumažinama iš valstybės biudžeto lėšų mokama jos dalis. Taip esą išvengiama nepagrįstai gautų išmokų, kurios vėliau turi būti grąžintos.
Tai dažniausiai paaiškėja tuomet, kai „Sodra“ kreipiasi į skolininką siekdama išieškoti skolą, o šis pateikia įrodymus, kad vykdė teismo sprendimą ir alimentus mokėjo.
Vien šiais metais nustatyta apie 330 tūkst. eurų permokų – kai vaiko išlaikymo išmokos buvo mokėtos nepagrįstai – vaikai tuo pat metu gaudavo ir teismo priteistą išlaikymą. Per šiuos metus panašią permokų sumą „Sodra“ ir susigrąžino.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje1
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą1
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje2
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai5
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas sugriežtino reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos2
Seimas įpareigojo finansų įstaigas keistis informacija apie klientus – taip siekiama sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų, geriau įgyvendinti sankcijas ir ribojamąsias priemones. ...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...