- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo kitų metų įsigaliojant alkoholio reklamos draudimui, gamintojai ketina ieškoti galimybių vartotojams kitaip pristatyti savo produkciją, o nemažą dalį pajamų iš šios reklamos gaunanti žiniasklaida susitaiko su praradimais.
Svarstoma, kad praradimus sušvelninti padėtų nealkoholinio alaus ir vyno, kurie šiemet aktyviai padėti gaminti, reklama, tačiau bijoma, kad dėl panašumų su alkoholiniais gėrimais rinkos prievaizdai neuždraustų ir šios reklamos.
Naujienų portalai ir žurnalai, kur alkoholis sudaro apie dešimtadalį reklamos pajamų, viliasi, kad įvedus draudimą, bus žengtas ir kitas žingsnis - skiriama daugiau lėšų socialinei reklamai, o pinigai pasieks visą žiniasklaidą. Be to, baiminamasi, kad dalis reklamos gavėjų gali bandyti įregistruoti įmones užsienyje, kur nėra alkoholio reklamos draudimo.
Rinkos ekspertai įvardija, kad per metus alkoholio reklamai išleidžiama apie 5-7 mln. eurų. Tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ duomenimis, šiemet sausį-rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, alkoholio reklamos išlaidos išaugo 26,8 procento. Pernai per aštuonis mėnesius metinis reklamos nuosmukis siekė 15,4 proc., užpernai - 7,9 procento.
Labiausiai nukentės lauko reklama, portalai ir žurnalai
„Kantar TNS“ reklamos monitoringo vadovė Giedrė Juronienė sako, kad dėl alkoholio reklamos draudimo nuo kitų metų pradžios labiausiai nukentės lauko reklamos agentūros, interneto portalai ir žurnalai.
„Dėl draudimų visa žiniasklaida praras maždaug 3 proc. reklamos pajamų, panašiai tiek per šių metų sausį-rugpjūtį sudarė alkoholio reklamos išlaidos žiniasklaidoje. Didžiausią nuostolį pajus lauko reklamos agentūros, interneto reklamjuosčių reklamos tiekėjai, žurnalų leidėjai“, - BNS sakė G. Juronienė.
Anot jos, šiemet alkoholinių gėrimų reklama sudarė 13 proc. lauko reklamos pajamų ir buvo antra pagal išlaidų dydį. Alkoholio sektoriaus išlaidos interneto reklamjuosčių reklamai sudarė 7 proc., reklamai žurnaluose – 6 procentus.
Žiniasklaida susitaikė su praradimais
BNS kalbinti naujienų portalų ir žurnalų vadovai vieningai teigia, kad kitąmet tiesiog teks susitaikyti su mažesnėmis reklamos pajamomis.
Naujienų portalą delfi.lt ir žurnalus „Moteris“, „Panelė“, „Cosmopolitan“, „Tavo vaikas“, „Mano namai“ valdančios bendrovės „Delfi“ direktorius Vytautas Benokraitis BNS teigė, kad alkoholio reklama grupėje sudaro apie 6 proc., arba daugiau nei pusę milijono eurų per metus.
„Padengti tokius praradimus bus vienas didžiausių iššūkių ne tik mums, bet ir visai žiniasklaidai kitais metais. Šiai dienai apčiuopiamų pajamų šaltinių, kurie padėtų kompensuoti šiuos praradimus, nėra“, - BNS sakė V. Benokraitis.
Verslo naujienų portalą vz.lt, dienraštį „Verslo žinios“ bei žurnalus „Iliustruotasis mokslas“ ir „Iliustruotoji istorija“ leidžiančios bendrovės „Verslo žinios“ generalinis direktorius Ugnius Jankauskas taip pat teigia, kad įmonė neturi idėjų, kaip kompensuoti alkoholio reklamos, kuri sudarė iki 10 proc. grupės reklamos pajamų, praradimus.
„Spaudos reklamos kritimą turime nuo 2009 metų, jis buvo nepriklausomai nuo alkoholio reklamos. Dabar alkoholio reklamos draudimas tik prisidės prie bendro kritimo. (...) Mes esame ne ta žiniasklaidos priemonė, kalbant apie vartotojams skirtų produktų reklamą. Didžioji dalis mūsų reklamos davėjų yra verslo-verslui atstovai ir jų reklamos“, - BNS sako U. Jankauskas.
Bendrovės „Media Bitės“, valdančios žurnalus „Laima“, „Ji“ ir „Edita“ bei portalus zmones.lt, elaima.lt, ji24.lt bei shopspy.lt, generalinis direktorius Tomas Balžekas sako, kad mažesnes pajamas bus siekiama atsverti didesniu efektyvumu.
„Kaip gali ruoštis, kai esi pastatytas prieš faktą? Stengsimės dirbti efektyviau. Liūdina, kad ir taip sunkiai gyvenančiam sektoriui nuimama labai didelė dalis pajamų ir nepasiūloma jokių alternatyvių sprendimų, turi pats sugalvoti, kaip tą nuostolį padengti“, - BNS sakė T. Balžekas, jo valdomuose žurnaluose alkoholio reklama sudaro apie 12 proc. visų reklamos pajamų.
Naujienų portalo 15min.lt, kur pajamos iš alkoholio reklamos sudaro penktadalį visų pajamų, pardavimų vadovas Marius Stanevičius sako, kad kol kas įmonė neplanuoja mažinti sąnaudų, tačiau tai priklausys nuo to, kaip įmonei seksis kompensuoti šį praradimą.
„Kitų metų pradžioje atnaujinsime portalą, tai leis rinkai pasiūlyti naujus reklamos sprendimus. Tikime, kad tai padės padidinti pajamas iš kitų sektorių reklamuotojų. Taip pat, planuojame išplėsti teikiamų paslaugų spektrą“, - BNS sako M. Stanevičius.
Su praradimais ketina susitaikyti ir lauko reklamos sektorius, tačiau dalį jų tikimasi kompensuoti iš bendro rinkos augimo ar kitų sričių produktų augimo.
„Metai bus prastesni. Šiuo metu nematome, kad atsirastų naujos kategorijos. Kažkiek augs mažmeninė prekyba, šiek tiek kitos kategorijos. (...) Manau, bus reklamuojami daugiau nealkoholiniai gėrimai, bet reklamos nebus tiek, kiek anksčiau“, - BNS sakė lauko reklamos bendrovės „Clear channel Lietuva“ vadovas Artūras Štaudė.
Anot jo, alkoholio reklama lauko reklamoje užima apie 10 procentų. Apie 1 mln. eurų apyvartą generuojančios „Clear channel Lietuva“ vadovo teigimu, alkoholio reklama bendrovėje sudarė 20-25 proc. visų pajamų.
Nukentės vietos aludariai
Didžioji dalis alkoholinių gėrimų reklamos išlaidų, pasak „Kantar TNS“ atstovės G. Juronienės, šiais metais buvo skirta alaus reklamai – 44 proc., o 90 proc. iš jų - lietuviškos produkcijos reklamai.
Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas sako, kad pasirengti alkoholio reklamos draudimui yra neįmanoma.
„Reklamos draudimas yra žala verslui. Mums reikia gintis nuo baltarusiško alaus. Jis be jokios reklamos vien dėl kainos, kadangi gaminamas valstybinėje įmonėje, užkariavo kelių mažųjų alaus daryklų dydžio rinką ir per keletą metų pasiekė apie 6 proc. rinkos“, - BNS sako S. Galadauskas.
Fiksuoja nealkoholinių produktų reklamos augimą
„Kantar TNS“ atstovė G. Juronienė pastebi, kad vasarą žiniasklaidoje ir ypač lauko reklamoje itin suaktyvėjo nealkoholinio alaus ir vyno gėrimų reklama.
„Per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nealkoholinio alaus, nealkoholinių putojančių vynų, kokteilių bei sidro reklamos išlaidos bendrai žiniasklaidoje išaugo tris kartus, lauko reklamoje – pusketvirto karto. Tačiau kol kas šiemet šių produktų dalis bendrai žiniasklaidoje tesudarė 0,2 proc., lauko reklamoje - 2 proc. visų reklamos išlaidų“, - sako „Kantar TNS“ atstovė.
Vis dėlto žiniasklaidos atstovai BNS teigė kol kas nepastebintys šių gėrimų reklamos augimo, bet kartu pažymi, jog trūksta aiškumo, kaip bus vertinamos jų reklamos kampanijos.
Aludarių gildijos vadovas S. Galadauskas sutinka, kad nealkoholinio alaus reklama padės šiek tiek kompensuoti praradimus.
„Bus didesnis dėmesys nealkoholiniam alui, kuris kažkiek padės bendram įvaizdžiui. (...) Bet šių gėrimų reklama nepadės tiek, kad išgelbėtų galimus praradimus, bet šiek tiek sušvelnins smūgius. Bet jeigu bus identiška reklama, tik su užrašu „nealkoholinis“, manau, kad ją nesunkiai uždraus. Dabar ši reklama nedraudžiama, nes nėra draudžiama ir alkoholio reklama“, - sako S. Galadauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...