Kas diktuoja jūrų vėjo energijos kainą?

Elektros energijos, gaminamos Vokietijos jūrų vėjo jėgainėse, gamybos kaina iki 2023 m. gali kristi netgi 39 proc., skelbiama verslo konsultacijų bendrovių „Fichtner“ ir „Prognos“ analitikų atliktoje studijoje. Tačiau taip pat tyrimo išvadose teigiama, kad norint pasiekti tokį kainos kritimą, būtina stabili reguliacinė aplinka ir organizacijų, kurios plėtoja jūrų vėjo jėgainių projektus, bendradarbiavimas.

„Fichtner“ ir „Prognos“ paskelbtoje studijoje aptariami du jūrų vėjo jėgainių parkų plėtros scenarijai. Pagal realistinį scenarijų, 2020 m. bendra Vokietijos jūrų vėjo jėgainių galia sieks 6 GW, o ES – 20 GW. Pagal optimistinį scenarijų, 2020 m. bendra jūrų vėjo jėgainių galia Vokietijoje sieks 10 GW, o ES – 40 GW.

Tyrime teigiama, kad šiuo metu veikiančių Vokietijos jūrų vėjo jėgainių parkų gaminamos elektros vidutinė kaina per artimiausius 20 metų, nesikeičiant dabartinei situacijai, siektų 44-49 lietuviškų centų už kilovatvalandę. Tačiau tyrimo autoriai pažymi, kad ėmusis nuoseklių veiksmų ši kaina pirmojo scenarijaus atveju iki 2023 m. gali būti sumažinta 32 proc., o antrojo – net 39 proc. Tokį kainų sumažėjimą lemtų nuolatinis technologinis progresas visoje jūrų vėjo jėgainių projektų plėtojimo grandinėje.

Abiejų scenarijų atveju didžiausiu mastu jūrų vėjo jėgainių gaminamos elektros kainos mažėjimą lemtų stabiliai krentančios išlaidos jėgainių statybai. Jos mažėtų dėl tobulėjančių atskirų dalių gamybos procesų, stiprėjančios konkurencijos tarp vėjo jėgainių dalių gamintojų, augančių turbinų gamybos apimčių ir didėjančio naujų jėgainių galingumo.

Taip pat kainų mažėjimą gali lemti pinganti jūrų vėjo jėgainių priežiūra, mažesnės rizikos valdymui skiriamos lėšos ir mažesnės išlaidos baigusių veikti jūrų vėjo jėgainių demontavimui.

Tačiau tyrimo autoriai pabrėžia, kad toks kainos mažėjimas bus pasiektas tik tuo atveju, jei vėjo jėgainių projektų vystytojai, politikai ir elektros tinklų operatoriai dirbs kartu, kurdami tam palankias sąlygas. Ypač svarbu, pasak tyrimo autorių, kad būtų palaikoma stabili politinė ir teisinė aplinka, kurioje plėtojami jūrų vėjo jėgainių projektai. Taip pat turi būti apibrėžti techniniai standartai, kurių laikantis jėgainės yra jungiamos prie elektros tinklų, be to, supaprastinti naujų projektų sertifikavimo ir pritarimo jiems kriterijai.

Jūrų vėjo jėgainių vystytojams tyrimo autoriai siūlo drąsiai investuoti į technines inovacijas ir plačiau bendradarbiauti tarpusavyje statant jėgaines ir jas prižiūrint, pavyzdžiui, įrengiant bendrus logistikos ar techninio jėgainių aptarnavimo centrus. Taip pat vystytojams patariama veikiant kartu siekti, kad kuo daugiau sudedamųjų dalių skirtingose jėgainėse būtų vienodos ir jas būtų galima gaminti serijiniu būdu. Tai leistų sumažinti jėgainių statybos kaštus, o tuo pačiu ir elektros gamybos kainą.

Šiuo metu bendra Europoje veikiančių jūrų vėjo jėgainių galia siekia daugiau nei 7500 MW. Europos vėjo elektrinių asociacijos duomenimis, 2013 m. pabaigoje bendra Europoje veikiančių jūrų vėjo jėgainių galia sudarė 6562 MW. Per pirmąjį 2014 m. pusmetį naujai instaliuota ir prie tinklų prijungta 781 MW jūrų vėjo jėgainių galios.