- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar kada nors bandėte skaičiuoti, kiek CV išsiuntėte, kol gavote darbą. Ir kiek, apskritai, jums užtruko naujo darbo paieška?
„CV-Online“ – personalo paieškos ir atrankos bendrovė – nutarė į tai pažiūrėti atidžiau ir išsiaiškinti, kokių sričių darbuotojai darbą gauna net nesiųsdami CV, o kurie ieškodami darbo išsiunčia dešimtis CV.
Rugsėjį apklausta 1000 šiuo metu ieškančiųjų arba visai neseniai suradusių darbą respondentų iš visos Lietuvos ir nustatyta, kad net 45 proc. respondentų per savaitę vidutiniškai išsiunčia 2-5 CV, o 15 proc. – 6-10 CV. Ketvirtadalis apklaustųjų pažymėjo, kad kandidatuoja tik į tuos darbo pasiūlymus, kurie pilnai atitinka jų lūkesčius, todėl CV siunčia gana retai ir per savaitę kartais neišsiunčia nė 1 CV.
Net 10 proc. respondentų savo CV apskritai nesiunčia darbdaviams, o laukia, kol jiems bus pasiūlytas darbas ir vos 5 proc. apklausos dalyvių per savaitę išsiunčia daugiau nei 10 CV.
Laukiantys ir CV nesiunčiantys darbuotojai dažniausiai yra didesnį nei 10 metų darbo stažą turintys kvalifikuoti specialistai vyrai. O masiniu CV siuntimu užsiima darbo rinkos naujokės moterys, ieškančios darbo administravimo, finansų, žmogiškųjų išteklių ir rinkodaros srityse. Tarp šių sričių kandidatų stebime itin aštrią konkurenciją, darbo pasiūlymų nėra tiek daug, kiek potencialių pretendentų.
O kam labiau sekasi darbo paieška? Siunčiantiems daug CV ar tiems, kurie siunčia retai, bet labai tikslingai?
Tyrimo rezultatai parodė, kad darbo paieškos trukmė ir siunčiamų CV kiekis tiesiogiai koreliuoja su ieškomo darbo sritimi ir pareigų lygiu, taip pat ne ką mažiau svarbūs faktoriai yra kandidato amžius, darbo patirtis metais ir vietovė, kurioje ieškoma darbo.
Vieni aktyviausių ir daugiausiai CV išsiunčiančių kandidatų yra administravimo, paslaugų, prekybos, transporto darbuotojai, siekiantys užimti specialistų arba vidutinės kvalifikacijos reikalaujančias darbo pozicijas. Šie darbuotojai turi kelių metų darbinę patirtį ir dažnas iš jų – aukštąjį išsilavinimą. Jiems darbo paieška trunka apie 3 mėnesius. Šių sričių darbuotojai yra vieni paklausiausių rinkoje.
Pasyviausi, arba, kitaip pasakius, laukiantys tinkamų darbo pasiūlymų yra technologijų, tarp kurių ir informacinių technologijų, gamybos, inžinerijos, elektronikos, telekomunikacijų srities darbuotojai. Dažnas jų taiko į specialisto, vyresnio specialisto ar vadovaujančias pozicijas. Kadangi jie atidžiai renkasi darbo pasiūlymus ir neskuba siųsti CV, naujo darbo paieška jiems dažniausiai užtrunka apie pusę metų.
Didžioji dalis ilgiau nei 1 metus darbo nerandančių respondentų norėtų dirbti kultūros, švietimo, prekybos, žmogiškųjų išteklių ar valstybiniame sektoriuje ir per savaitę jie išsiunčia daugiau nei 10 CV.
Ar verta rašyti motyvacinį laišką?
Neskubantys keisti darbo specialistai į darbo paieškos procesą žiūri itin atsakingai. Didžioji jų dauguma, kiekvieną kartą prieš kandidatuodami paredaguoja savo CV.
30 proc. apklausos respondentų užtikrino, kad visuomet koreguoja savo CV ir motyvacinį laišką prieš siunčiant juos darbdaviui. Tačiau net 17 proc. niekuomet nekoreguoja nei CV, nei motyvacinio laiško. Kandidatai abejoja motyvacinio laiško verte darbo paieškos procese, nes tik kas 5 kandidatas visuomet prisega motyvacinį laišką. Didžioji dalis – 60 proc. respondentų – motyvacinį laišką siunčia tik tuomet, jei to prašo darbdavys, o likę 20 proc. neprideda motyvacinio laiško, net jei to prašoma darbo pasiūlyme. Motyvacinį laišką dažniausiai prisega į aukštesnes pareigas pretenduojantys, darbinės patirties ir aukštąjį išsilavinimą turintys kvalifikuoti specialistai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą3
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...