- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiausią įtaką emigracijai turi ekonominiai motyvai, rodo Kauno technologijos universiteto (KTU) Europos instituto užsakymu vasarį atlikta gyventojų apklausa.
Paprašyti nurodyti priežastį, turinčią didžiausią įtaką emigracijai, 65,2 proc. bendrovės „Vilmorus“ atlikto tyrimo dalyvių minėjo ekonominius motyvus.
40,9 proc. respondentų kaip didžiausią įtaką emigracijai turintį veiksnį įvardijo socialinio nesaugumo jausmą ir teisingumo stoką, 30 proc. – geresnės karjeros perspektyvas, 14,6 proc. – šeimynines priežastis.
KTU Europos instituto vadovas Vygaudas Ušackas pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniuje teigė, kad greitą poveikį emigrantams susigrąžinti galėtų turėti sumažintas darbo jėgos apmokestinimas, aukštos vertės darbo vietų kūrimas, ilgalaikį – demografines problemas sprendžianti nuosekli parama šeimoms.
Anot V. Ušacko, galimybė pritraukti aukštos kvalifikacijos žmonių yra vienas svarbiausių argumentų užsienio investuotojams apsispręsti investuoti Lietuvoje.
Instituto vadovas taip pat pabrėžė komunikacijos svarbą – anot jo, išvykusiuosius turi pasiekti aiški valstybės pozicija, kad jie yra laukiami.
„Labai svarbu išplėtota komunikacija, pasiekiant išvykusius lietuvius su labai aiškia žinia, kad mes jūsų laukiame, pateikiant konkrečias priemones ir sąlygas, reikalingas jų integracijai“, – sakė V. Ušackas.
Po penkerių metų užsienyje grįžusi „Kurk Lietuvai“ atstovė Kristina Belikova sakė, kad jaunus žmones grįžti į Lietuvą stabdo baimė, kad čia jie negalės realizuoti savęs.
„Dažniausiai jaunus žmones nuo grįžimo atbaido baimė, kad užsienyje įgytos patirtys liks nepritaikytos ir neįvertintos, kad bus labai sunku pradėti nuo nulio. Labai svarbu šiems žmonėms išsiųsti aiškią žinutę ir komunikuoti apie tai, kad jų patirtis Lietuvoje laukiama ir labai reikalinga“, – sakė K. Belikova.
„Talentingi, gerai išsilavinę žmonės dažnai nori į Lietuvą grįžti ne vedini kokių nors savanaudiškų paskatų, o vedini noro prisidėti prie pokyčių“, – pridūrė konferencijos dalyvė.
V. Ušackas taip pat tvirtino, kad norint valdyti migracijos procesus strateginiu lygmeniu tam reikėtų atsakingo žmogaus, kalbėjo ir apie atskirą ministeriją.
„Būtina iškelti demografinių ir talentų traukos problemą į strateginį vykdomosios valdžios lygį, tam galėtų būti sukurta ir atskira institucija, atsakinga už imigraciją, talentų trauką ir investicijas, Žmogiškųjų išteklų ir investicijų ministerija ar kaip kitaip galėtų vadintis, bet akivaizdu, kad nesant konkrečios atsakomybės, politinės atsakomybės vyriausybiniame lygmenyje, šias priemones bus sudėtinga įgyvendinti“, – kalbėjo V. Ušackas.
Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos išvyko 57 tūkst. gyventojų, o atvyko 29 tūkst. gyventojų. Šalyje per visus 2017 metus gyventojų sumažėjo beveik 38 tūkstančiais. Pagrindinė nuolatinių gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis buvo emigracija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...