- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Balandį per Lietuvą nugriaudėjusios pirmosios stiprios perkūnijos priminė, kad artėja gamtos stichijų sezonas. Liūtys ir audros, lydimos žaibų, gali tapti lemtingos kibirkšties priežastimi, o ugnis ir gaisrai, Lietuvos bendrovių nuomone, yra didžiausia jų verslui gresianti rizika, rašoma „BTA Baltic Insurance Company“ pranešime spaudai.
Prioritetą teikia gaisro rizikai
„Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, net 65 proc. Lietuvos bendrovių baiminasi gaisro, 55 proc. – vagysčių, o 29 proc. – gamtos stichijų žalos.
BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė atkreipia dėmesį, jog tokie rizikų prioritetai – visiškai suprantami ir adekvatūs.
„Vien šį pavasarį kaip niekad daug padegtų pievų: kenčia ne tik niokojama gamta, laukiniai gyvūnai, bet ir kyla grėsmė įmonių turtui. Deginant žolę nukenčia žemdirbyste užsiimančių įmonių pasėliai, gyvuliai, taip pat ir su žemės ūkiu jokių tiesioginių sąsajų neturinčių bendrovių turtas, toks kaip saulės kolektoriai“, – pastebi D. Strazdienė
Skaičiuojama, kad šiemet pirmąjį ketvirtį Lietuvoje pievų padegimų padaugėjo net 10 proc. – iš viso užfiksuoti 532 atvejai. Nepaisant to, kad žmonės prašomi tokiu būdu nenaikinti senos žolės, panašu, kad kol kas raginimai atsimuša tarsi žirniai į sieną.
„Lietuvos įmonių gaisrų istorijoje yra buvę visko: degė žaliavos, produkcija, kartais – ištisi cechai. Ir, nors apklausos duomenys rodo, kad įmonės gaisro riziką vertina labai rimtai, visgi pastebime, kad savo veikloje jos dažniau taiko minimalius, o ne maksimalius saugos standartus. Juk svarbu ne tik turėti įsidiegus apsaugos sistemas, bet ir tinkamai jas prižiūrėti, eksploatuoti ir atnaujinti“, – sako specialistė.
Svarbu apsaugoti visas patalpas
D. Strazdienės teigimu, veiklai plečiantis, keičiantis jos pobūdžiui taip pat būtina galvoti, kad apsauga turi būti atitinkama, nes tai, kas tinka vienam cechui, tikrai neapsaugos didžiulės gamyklos. „Dar vienas svarbus gaisrų prevencijos aspektas – elementari tvarka gamyklose, fabrikuose ar sandėliuose. Faktas, kad ten, kur patalpos bei įrengimai tinkamai prižiūrimi ir tvarkomi, gaisro rizika ženkliai sumažėja“, – dėsto ji.
Ugnis neatsiejama ir nuo gamtos stichijų, kurios pastaraisiais metais Lietuvą užklumpa šiltuoju metų laiku bei kelia nerimą kas trečiai Lietuvos įmonei.
„Dėl klimato kaitos ekstremalėjančios gamtos stichijos kelia vis didesnį galvos skausmą verslininkams. Be to, vis dažniau ne tik stiprus vėjas, audros ar žaibo iškrovos tampa nuostolių priežastimi. Pernai teko įsitikinti, kokia stipri vandens, kuris negailėdamas sėmė šalies miestus, griaunamoji jėga. Tuomet nuostoliai bendrovėms buvo skaičiuojami tūkstančiais eurų,“ – primena D. Strazdienė.
Bijo ir vagysčių
Vagystės, kaip ir ugnis, yra klasikinė įmonių verslo rizika, o jų baiminasi kas antra Lietuvos bendrovė. Draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad vertingą turtą efektyviausiai apsaugo patikimos signalizacijos sistemos, verta pagalvoti apie greitai reaguoti galinčias saugos tarnybas.
Investuojant į saugos sistemas verta atsižvelgti ir į montuojamas mechanines apsaugos priemones: patikimas spynas, grotas, tinkamas duris. Tarkime, jei apsaugos tarnyba įsipareigoja atvykti per 10 minučių, mechaninės apsaugos priemonės idealiu atveju tiek laiko ir turi sulaikyti vagišius. Jos neapsaugos nuo gerai suplanuotos žaibiškos vagystės, kuri vidutinškai užtrunka vos 2,5–4 minutes, bet tikrai atgrasys menkiau pasiruošusius ilgapirščius, ieškančius lengvo grobio.
„Žaibiškų vagysčių labiau turi baimintis tos įmonės, kurios turi brangaus ir lengvai realizuojamo turto, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų, juvelyrikos dirbinių ar laikrodžių. Labai svarbu ne darbo metu išimti iš vitrinų tokias prekes ir jas laikyti seife, o darbo metu darbuotojai turi turėti specialius pagalbos pultelius“, – sako specialistė.
„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą atliko šių metų kovo 5–22 d., joje dalyvavo 309 Lietuvos įmonės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...