Ar „Google“, „Facebook“ ir kitos kompanijos tampa pernelyg galingos?

Tad ar reguliuotojai ruošiasi imtis griežtų veiksmų, interneto svetainėje bbc.com klausimą užduoda verslo temomis rašanti korespondentė Natalie Sherman.

Neseniai „Amazon“ ir „Alphabet“ akcijų kaina peržengė 1000 dolerių ribą. Tai dar vienas ženklas, kad šių bendrovių galia tebeauga.

Manoma, kad šiemet „Google“ teks daugiau kaip 40 proc. skaitmeninės reklamos pajamų; iki 2021 m. „Amazon“ gali užimti pusę JAV prekybos internetu rinkos. Investuotojai džiaugiasi tokiu jų augimu, tačiau įvairioms valdžios institucijoms dėl to kyla tam tikras susirūpinimas.

JAV reguliavimo srityje vis dar atsilieka nuo Europos, kurioje su antikonkurenciniu elgesiu kovojama daug aktyviau. Tačiau, pasak antimonopolinės teisės specialisto Jonathano Kanterio iš Vašingtono, padėtis greičiausiai ima keistis: „Žmonėms kyla klausimų dėl to, ar anksčiau taikytos priemonės ir principai nepaseno. Tikrai yra daug manančių, kad būtini tam tikri pokyčiai.“

Duomenų galia

Bostono universiteto ekonomikos profesorius Johnas Kwoka mano, kad, norint kovoti su tokių gigantų kaip „Amazon“ galia, greičiausiai nebus apsiribota vien griežtesniu įmonių susijungimų ir įsigijimų reguliavimu.

Pasak jo, šios bendrovės tampa įtakingos dar ir dėl to, kad kaupia vartotojų duomenis, formuoja informacijos srautus ir kontroliuoja vartotojų prieigą prie bendrovių, kurios naudojasi jų platformomis.

„Jos daro didelę įtaką vartotojų pasirinkimui, o tai veikia visą ekonomiką“, – sako profesorius J. Kwoka.

Tyrimų centro „New America“ bendradarbė Lina Khan neseniai paskelbė tyrimą apie „Amazon“. Ji teigia, kad technologijų bendrovės neretai nesilaiko konkurencijos taisyklių, ir kaip pavyzdį pateikia „Amazon“ kovą su kūdikiams skirtų produktų mažmeninės prekybos bendrove diapers.com. Technologijų gigantė sumažino kainas, diapers.com tapo sunku konkuruoti ir galiausiai „Amazon“ ją įsigijo.

Tačiau yra ženklų, kad politikai ir reguliavimo institucijos ima atsibusti. Šį pavasarį JAV Kongresas ėmėsi naikinti B. Obamos valdymo laikotarpiu priimtus vartotojų duomenų apsaugos įstatymus. Iškart po to grupė respublikonų pateikė platesnio masto pasiūlymą, kad vartotojų leidimą dalytis jų asmens duomenimis turėtų gauti ne tik tradiciniai interneto paslaugų tiekėjai, bet ir tokios bendrovės kaip „Google“ ir „Amazon“.

Europos pirmavimas

Ar sekdama Europos pavyzdžiu ir JAV galėtų pradėti taikyti griežtesnį požiūrį?

2013 m. Europos Komisija skyrė baudą bendrovei „Microsoft“ dėl to, kad ji sudarė palankesnes sąlygas savo naršyklei „Internet Explorer“. Šiemet „Facebook“ buvo nubausta už tai, kad įsigydama pokalbių ir pranešimų paslaugas išmaniaisiais telefonais teikiančią bendrovę „WhatsApp“ nurodė „netikslią ar klaidinančią“ informaciją. Praėjusį mėnesį „Amazon“ pažadėjo Europos Komisijai nebereikalauti, kad klientai pasirašytų sutartis, dėl kurių kitiems e. knygų leidėjams sudaromos nepalankios konkurencijos sąlygos. Be to, tebetiriami įtarimai, kad „Google“ patronuojančioji bendrovė „Alphabet“ paieškos rezultatuose teikia pirmenybę savo pačios paslaugoms.

Neaišku, kokią politiką šiuo klausimu ketina vykdyti JAV prezidentas D. Trumpas. Per populistine retorika pagrįstą rinkimų kampaniją „Amazon“ jis apibūdino kaip monopoliją ir teigė, kad bendrovės vadovas Jeffas Bezosas turės „rimtų problemų dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo“.

Vartotojų pasirinkimas

Ar tikrai tie technologijų gigantai nesusiduria su konkurencija, kaip neretai linkstama manyti?

„Amazon“ gal ir neturi lygių skaitmeninės prekybos srityje, tačiau tradicinės prekybos mastai nepalyginamai didesni už skaitmeninę rinką. Pernai vien „Walmart“ prekybos tinklo pardavimai buvo tris kartus didesni už „Amazon“ prekybos apimtis.

Didžiausios bendrovės, įskaitant „Microsoft“ ir „Google“, konkuruoja dėl klientų debesijos paslaugų srityje su tokiomis bendrovėmis kaip IBM ir „Salesforce“.

Technologijų sektoriuje vartotojai gali rinktis rinkos dalyvius iš besiformuojančios rinkos šalių. Intervencinių priemonių priešininkai teigia, kad Kinijos technologijų gigantai, įskaitant „Baidu“, „Alibaba“ ir „Tencent“, sėkmingai priešinasi JAV hegemonijai.

„Tai konkurencinga rinka, nes vartotojai gali rinktis, – teigia interneto ir skaitmeninės žiniasklaidos analitikas Ronaldas Josey. – Ir tai labai svarbu.“

Net jei JAV reguliavimo institucijos iš tiesų nuspręstų imtis veiksmų, finansų analitikai teigia nesibaiminantys, kad sankcijos pakenks didžiosioms bendrovėms, net Europoje.

Pasak technologijų politikos analitiko Paulo Gallanto, jų augimo potencialas nusveria bet kokią su reguliavimu susijusią riziką.

„Investuotojai suvokia, kad tokią galią ir rinkos dalį turinčios įmonės neišvengiamai sulaukia antimonopolinio reguliavimo institucijų dėmesio, – sako P. Gallantas. – Jie tai turi omenyje, tačiau tokie veiksniai nesumažina teigiamo investuotojų požiūrio į tas įmones.“