Ar ir jūsų svajonių atlyginimas – 1 500 eurų?

Trūksta ir maistui

Geriausiai (87 proc.), kaip ir ankstesnių apklausų metu, savo finansinę padėtį vertino šeimos, uždirbančios 900 eurų per mėnesį ar daugiau. Namų ūkių, teigusių, kad jiems neužtenka pinigų net maistui, ir tų, kurie teigė, kad maistui pinigų pakanka, bet labai sunku nusipirkti drabužių, dalys sumažėjo, atitinkamai nuo 9 iki 5 proc. ir nuo 29 iki 25 proc. Šiek tiek padaugėjo šeimų, kurioms pakanka pinigų, kad įsigytų stambesnį pirkinį (televizorių, šaldytuvą ar kt.), tačiau negalinčių įsigyti brangaus pirkinio (pavyzdžiui, buto, vasarnamio) padaugėjo nuo 15 iki 18 proc.

Būstas ar kitas nekilnojamasis turtas ir toliau išlieka patraukliausia investicija – taip teigia beveik kas antras namų ūkis. Šią investiciją kaip patraukliausią dažniausiai nurodė ne didmiesčiuose gyvenantys ir 351–600 eurų per mėnesį gaunantys respondentai (atitinkamai 58 ir 56 proc. šių grupių respondentų). Kas dešimtas namų ūkis teigė, kad patraukliausia investicija jie laiko auksą ir meno dirbinius.

Beveik pusė sutaupo

Kas antras gyventojas geba sutaupyti bent dalį savo pajamų. Dažniausiai per mėnesį sutaupoma nuo 31 iki 150 eurų – taip teigė beveik pusė (47 proc.) respondentų, kuriems per praėjusius šešis mėnesius pavyko sutaupyti. Nuo 14 iki 20 proc. padaugėjo tų namų ūkių, kurie geba atsidėti nuo 151 iki 300 eurų per mėnesį. Taupymo priežastys iš esmės nekinta – dažniausiai minimas galimas finansinės būklės pablogėjimas ateityje ir noras turėti pakankamai lėšų nenumatytoms išlaidoms (atitinkamai 52 ir 47 proc.). Svarbiausia taupymo priežastis jaunesnio amžiaus (18–29 m.) gyventojų grupėje buvo planuojami trumpalaikiai pirkiniai ir kitos būsimos išlaidos.

Kas trečias namų ūkis teigė, kad, praradęs pagrindinį pajamų šaltinį, nesiskolindamas išgyventų ne ilgiau nei vieną mėnesį. Dažniausiai taip sakė mažiausias pajamas (iki 350 eurų per mėnesį) gaunantys ir jaunesnio amžiaus (18–29 m.) gyventojai (atitinkamai 57 ir 44 proc. respondentų). Du trečdaliai namų ūkių ir toliau santaupas laiko sąskaitoje arba kaip terminuotąjį indėlį. Gyventojų, teigusių, kad santaupas laiko grynaisiais pinigais namuose, dalis buvo mažiausia per pastaruosius dvejus metus – taip teigė 56 proc. apklaustųjų.

"Apklausa atspindi naujausias darbo rinkos tendencijas – žmonės uždirba daugiau, atitinkamai geriau vertina ir savo finansinę padėtį. Dar vienas svarbus aspektas – toliau didėja savo pajamas ir išlaidas planuojančiųjų skaičius. Tai rodo atsakingesnį požiūrį vertinant savo finansines galimybes. Tiesa, susidomėjimas investavimu į virtualiąsias valiutas kelia tam tikrą nerimą", – sako Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Milda Šeškutė.

Nori geros algos

Gyventojai būtų patenkinti gyvenimo sąlygomis Lietuvoje, jeigu gautų 1,5–2 kartus didesnes pajamas, negu gauna dabar. Trečdalis (37 proc.) respondentų teigė, kad būtų patenkinti, jeigu jų pajamos būtų didesnės nei 1 500 eurų per mėnesį. Kitas trečdalis (31 proc.) namų ūkių būtų patenkinti gyvenimo sąlygomis Lietuvoje, jeigu jų pajamos sudarytų 901–1 500 eurų. Kas antras nuo 351 iki 900 eurų uždirbantis respondentas teigė, kad gyvenimo sąlygomis Lietuvoje būtų patenkintas, jeigu jo pajamos sudarytų 901–1 500 eurų per mėnesį. Iš šiuo metu daugiau pajamų gaunančių šeimų (1 500 eurų ar daugiau) dvi iš trijų (63 proc.) norėtų uždirbti bent 2 000 eurų, kad pavyktų atsidėti bent dalį savo pajamų taupymui.

Padaugėjo namų ūkių (nuo 13 iki 20 proc.), teigiančių, kad jų pajamos per praėjusį pusmetį didėjo. Didėjimą praėjusį pusmetį dažniausiai minėjo jaunesnio amžiaus (18–29 m.) gyventojų grupės ir 351–600 eurų gaunantys respondentai (atitinkamai 26 ir 25 proc.). Kad pajamos praėjusį pusmetį mažėjo, minėjo 14 proc. respondentų (ankstesnės apklausos metu jų buvo 18 proc.), o 61 proc. nurodė, kad pajamos nekito. Daugiau nei pusė (59 proc.) namų ūkių manė, kad jų pajamos nesikeis ir per ateinančius šešis mėnesius. Pajamų didėjimo per ateinančius šešis mėnesius tikisi beveik du kartus daugiau respondentų nei mažėjimo (atitinkamai 14 ir 8 proc.). Namų ūkių lūkesčiai dėl būtiniausių išlaidų per artimiausius šešis mėnesius iš esmės nesikeitė – šeši iš dešimties (62 proc.) namų ūkių teigė, kad jų išlaidos didės. Didžiausią susirūpinimą namų ūkiams ir toliau kels maisto produktų kainų kilimas ir didėjančios komunalinių paslaugų kainos (atitinkamai 41 ir 22 proc. respondentų). Galimas pajamų sumažėjimas ir kylančios degalų kainos susirūpinimą kels kas dešimtam gyventojui.

Apsieinama be paskolų

Trys iš keturių respondentų teigia gyvenantys nuosavame būste, įsigytame neimant paskolos. Devyni iš dešimties vyresni (50 metų ir daugiau) gyventojai teigė gyvenantys nuosavame būste, įsigytame neimant paskolos, o jaunesnio amžiaus (18–29 metų) gyventojų grupėje taip teigusiųjų buvo kas trečias (37 proc.) respondentas. Gyvenantieji nuomojamame būste dažniausiai teigė jaunesnio amžiaus grupės gyventojai – taip teigė kas trečias (36 proc.) šios grupės namų ūkis. Kas dešimtas didmiesčio gyventojas (11 proc.) nurodė gyvenantis nuosavame būste, įsigytame paėmus paskolą.

Trečdalis (34 proc.) namų ūkių mano, kad dabar yra geresnis metas būstą pirkti, tačiau beveik tokia pati dalis (32 proc.) teigia, kad būstą geriau parduoti. Respondentų, teigiančių, kad šiuo metu geresnis metas būstą pirkti, daugėjo (ankstesnės apklausos metu taip teigusių respondentų buvo 7 proc. mažiau). Keturi iš dešimties didmiesčių gyventojų ir didesnes pajamas (900 eurų per mėnesį ar daugiau) gaunantys namų ūkiai mano, kad dabar geresnis metas būstą pirkti.

Daugiau nei pusė respondentų tikisi būsto kainų kilimo per artimiausius metus, tačiau ši dalis, nors ir labai palengva, mažėja. Namų ūkių, manančių, kad būsto kainos per artimiausius metus mažės, dalis nesikeitė (kaip ir ankstesnės apklausos metu, taip teigusių buvo 8 proc.). Šiek tiek daugiau nei kas penktas (23 proc.) namų ūkis mano, kad būsto kainos didės iki 5 proc., o kad jos nesikeis, nurodo kas penktas (21 proc.) gyventojas.