- LRT televizijos laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Labiausiai turime bijoti laikotarpių, kai nieko nebijome, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis, atsakydamas, ar jau bijoti naujos ekonominės krizei ir pradėti jai ruoštis. Jo teigimu, kuo ilgesnis ramybės laikotarpis, tuo smarkiau vėliau sprogsta visą tą laiką pūtęsis burbulas.
„Dabar daug geopolitinių rizikų, kur ir kada prasidės krizė pasakyti sunku. ... [Bet] kuo ilgiau burbulai pučiasi, tuo smarkiau sprogsta“, – sako N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, nauja krizė bus kitokia nei ankstesnė. „Lietuva buvo visiškai nepasiruošusi 2008–2009 metų krizei. Staigi finansų krizė sukrėtė valstybę iš pamatų“, – teigia ekonomistas.
Dabar, pasak N. Mačiulio, situacija yra visiškai kitokia: užsienio prekyba subalansuota, valstybės finansai, planuojama, trečius metus iš eilės bus pertekliniai, be to, už šalies nugaros dabar – Europos centrinis bankas ir Europos stabilumo mechanizmas.
Vis dėlto kibirkščių, kurios galėtų sukelti nerimą, ekonomisto teigimu, yra pakankamai daug.
„Krizės sėklos pasėjamos tuomet, kai visi galvoja, kad gyvenimas yra nuostabus, galima pirkti nekilnojamąjį turtą už bet kokią kainą, investuoti į kriptovaliutas už bet kokią kainą, pirkti akcijas, obligacijas už bet kokią kainą. Čia yra dabar. Mes tikrai esame ekonominėje euforijoje. Tokie laikotarpiai rizikingiausi“, – sako N. Mačiulis.
Jis prognozuoja, kad jau kitų Seimo rinkimų metai – 2022-ieji – greičiausiai bus kilimo iš krizės metai.
„Aš nemanau, kad iki 2022 metų pavyks taip ramiai buriuoti, kaip mes dabar plaukiame“, – sako N. Mačiulis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...