- Parengė Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nekilnojamojo turto (NT) kainos Baltijos šalyse auga kaip ant mielių. Rinkos ekspertai nesutaria, ar rinkoje formuojasi burbulas: vieni teigia, kad rinka jau yra perkaitusi, kiti ramina, kad situacija – tvari.
Spartus kainų augimas
Remiantis Eurostato duomenimis, trečiąjį praėjusių metų ketvirtį būsto kainų augimas Baltijos šalyse buvo vienas didžiausių visoje ES.
ES statistikos tarnybos surinkti duomenys rodo, kad Lietuvoje ir Estijoje būsto kainos pernai liepą–rugsėjį, palyginti su balandžio–birželio mėnesiais, padidėjo 3,4 proc., Latvijoje – 1,6 proc. O per metus – trečiąjį 2016 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2015 m., būsto kainos Lietuvoje išaugo 5,3 proc., Latvijoje – 10,8 proc., Estijoje – 7,4 proc. Visoje ES būsto kainos per ketvirtį vidutiniškai padidėjo 1,6 proc., o per metus – 4,3 proc.
Būstas yra pervertintas
Kai kurie ekspertai pastebėjo, kad, pavyzdžiui, Vilniuje butų kainos gerokai pervertintos. Tai rodo, kad galbūt formuojasi burbulas.
"Vienintelis dalykas, kodėl šiuo metu yra perkamas būstas, yra bankų finansavimas. Pasiimti paskolą atrodo patrauklu, ir niekas nėra linkęs racionaliai įvertinti, kad perkamas jau pervertintas būstas. Dabartinis būsto kainų lygis yra palaikomas dosnaus bankinio finansavimo. Nesant jo, kainų lygis turėtų būti mažesnis. Būstas Vilniuje smarkiai pervertintas ir žmonės, perkantys būstą, daro neteisingai, nes jie permoka", – pastebėjo analitikas Arnoldas Antanavičius.
Kai kurie ekspertai pastebėjo, kad, pavyzdžiui, Vilniuje butų kainos gerokai pervertintos. Tai rodo, kad galbūt formuojasi burbulas.
Jo teigimu, būtent bankų finansavimas kelia NT kainas šalyje.
"Bankų finansavimas pakeitė visą NT rinkos kryptį nuo 2000 m. Mano supratimu, tai nėra normalu ir galima rasti panašumų su greitaisiais kreditais. Žinoma, bankai tai daro kur kas solidžiau. Kreditai siūlo pasiskolinti 100 eurų vakarėliui, o bankas – 100 tūkst. eurų butui, nors tai kaitina NT kainas", – pastebėjo analitikas.
A.Antanavičiaus teigimu, dabartinės situacijos rinkoje lyginimas su prieš krizę buvusiu laikotarpiu yra techninis.
"Dabar viskas lyginama su 2008 m. Tai techninis požiūris. Labai didelė tikimybė, kad bus kitaip. Kurį laiką turėjome kainų stagnaciją ir galvojame, kad turėjome kainų dugną. Tai nereiškia, kad tai kainų dugnas, galbūt tai buvo tik kainų kritimo sustojimas. Reikia nepamiršti, kad bankai būtent tuo metu įsteigė antrines NT bendroves ir pradėjo pirkti turtą, kad kainos nebūtų kritusios dar labiau. Tuomet tos įmonės perėmė turto už milijardus litų, kainos stabilizavosi ir buvo nuspręsta, kad tai yra kainų dugnas. Jeigu bankai nebūtų įsikišę su dirbtiniu palaikymu, kainos turėjo kristi dar 50 proc.", – pabrėžė A.Antanavičius.
Burbulo nėra
NT paslaugų bendrovės "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis atkreipė dėmesį į tai, kad auga nominalios, o ne realios butų kainos. Skaičiuojant pastarąsias yra įvertinama infliacijos įtaka.
"Visos rinkos yra užprogramuotos augti ciklais. Tik kai kainos labai išauga ir krenta gali būti laikomi, kad yra nenormalu, po to galima laukti padarinių. JAV ir Estijos būsto kainos jau sugrįžo į 2006 m. piką. Lietuvoje taip pat nominalios kainos yra sugrįžusios į tą lygį, tačiau tie metai nebuvo pikas. Jis prasidėjo 2007 m. pabaigoje, taigi mums dar iki to burbulo trūksta. Jeigu skaičiuojame realias kainas, mes turime kainų mažėjimą, todėl pagrindo apie kainų burbulą kalbėti neturiu", – aiškino jis.
S.Vagonio teigimu, Vilniuje visuose būsto segmentuose, kainos, kad pasiektų 2007 m. pabaigos lygį, turėtų augti dar 40 proc.
"Šiuo metu mes esame supami veiksnių, kurie negali rinkos mesti į viršų ar nuleisti žemyn. Turime pakilimo ženklų – visi diskutuoja, kaip pirkti būstą, jis perkamas iš brėžinių, niekas neinvestuoja kitur, paskolų palūkanos žemos, būstas perkamas kaip investicija. Tačiau spekuliantų rinkoje nėra. Žinoma, žemos palūkanos bus neamžinai, taip pat bus demografinių problemų. Tačiau tam, kad būtų burbulas, reikia naujų priežasčių, bet aš jų nematau", – tvirtino S.Vagonis.
Pasak jo, būtent spekuliacijos NT rinkoje, neribojamas bankų finansavimas, mažas sklypų plėtrai pasirinkimas bei naujų būstų pasiūla buvo praėjusios krizės priežastys.
"Tuomet buvo daug spekuliantų sėkmės istorijų, kai kiekvienas draugas, bendradarbis, pažįstamas pirko būstą ir uždirbo 100 proc. iš sandorių. Tai įtraukė ir kitus. Buvo geros būsto paskolų sąlygos, bet svarbiausia, kad sandoriai buvo finansuojami iki 100 proc., o naudojantis įvairiomis schemomis buvo galima pasiskolinti ir daugiau. Buvo galima pasiskolinti visiems perkamiems būstams ir skolintis buvo galima kiek nori. Nebuvo taip, kaip dabar, kai diskutuojame apie nuomos grąžą, o tiesiog pirksiu-parduosiu-nusipirksiu du ir vėl parduosiu. Be to, milžiniškos paklausos neatsvėrė pasiūla. Nusipirkti sklypą plėtrai buvo labai sunku, nes jų pasirinkimas buvo mažas, todėl kainos kilo labai smarkiai. Netgi turėdamos pinigų bendrovės nerado sklypų. 2004 m. vilniečiams buvo siūloma 4 tūkst. butų, dabar yra apie 45 tūkst. butų. Taigi labai greitai tokios sąlygos privedė prie smarkaus kainų kritimo", – pridūrė jis.
Situacija rinkoje – normali
Problemų NT rinkoje neįžvelgė ir komercinio banko "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis tvirtino, kad šiuo metu situacija yra normali.
"Pagal daugelį kriterijų – kreditavimo apimtis, statybos sąnaudas, įperkamumą, nuomos pajamingumą – situacija Vilniaus butų rinkoje yra normali. Nuomos pajamingumas pastaruoju metu mažėja, nes nuomos kainos nedidėjo, o kai kur ir sumažėjo, bet butų kainos augo. Vis dėlto nuomos kainos yra arti istorinio vidurkio, vadinasi, NT nėra nei pervertintas, nei neįvertintas", – teigė jis.
Pasak N.Mačiulio, Lietuvos gyventojų įsiskolinimų lygis yra žemas, jų santykis su pajamomis mažėja, būstas įperkamas, o paskolų palūkanos žemos, taip pat auga pajamos.
"Lietuviai yra pasiskolinę mažiausiai ES. Pavyzdžiui, 15 proc. gyventojų šalyje turi finansinių įsipareigojimų. Pagal skolos lygio dinamiką Baltijos šalyse jokių esminių problemų nematome: skolos ir pajamų santykis netgi mažėja. 2006–2007 m. būsto įperkamumas buvo labai žemas, situacija buvo netvari. Dabar ji geresnė – vidutiniam piliečiui vidutinis būstas sostinėje yra įperkamas. Palūkanos yra labai žemos, jeigu jos pradėtų augti iki tokio lygio, kokios buvo pradėjusį dešimtmetį, pavyzdžiui, 4 proc., būstas būtų neįperkamas. Tačiau tikimybė, kad per ateinančius trejus metus jos tiek pakils, yra nulinė. Iki 2008 m. butų kainos augo sparčiau nei pajamos. Nepaisant to, kad jos irgi didėjo labai sparčiai. Nuo 2010 m. kainų ir augimo tendencijos yra lygiagrečios", – ramino N.Mačiulis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos2
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių1
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą2
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia4
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą6
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...