- LRT Televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įstatyme nurodyta: laikas, praleistas komandiruotėje, priskiriamas darbo laikui. „Tačiau, žiūrint į praktiką, reikėtų atkreipti dėmesį, kad darbo laikas – tik toks laikas, kuris susijęs su darbu ir kurį darbdavys iš anksto nurodė, arba, jeigu vykstama į konferenciją, pagal jos programą, privalomas ir reikalingas darbui atlikti“, – nurodo advokatas Justinas Ūsonis.
Advokato žodžiais, bendras apibrėžimas kodekse kinta, nes atsiranda įvairių laikotarpių, kurie, kaip rodo praktika, nėra tiesiogiai susiję su atliekamomis funkcijomis darbdavio naudai.
Poilsio laikas komandiruotėje yra toks laikas, kuris nėra susijęs su atliekamomis funkcijomis. „Dažnai iškyla klausimas, ar darbdavys turėtų arba gali nustatyti komandiruotės metu tokius laikotarpius, kurie nėra darbo laikas? Manau, jei iš anksto sutariama, kuris laikas bus darbui, kuris poilsiui, visiškai normalu, kad, rašant įsakymą, gali atsirasti nenumatytas poilsio laikas“, – tikina teisininkas.
Pašnekovas pateikia pavyzdį: komandiruotė gali baigtis penktadienį, tačiau darbuotojas gali paprašyti grįžti sekmadienį, nes nori susipažinti su šalimi, į kurią nuvyko. Tokiu atveju reikia nurodyti, kad darbuotojo bilietai rodys, jog realiai komandiruotė baigsis sekmadienį, bet jos metu skirtos 2 poilsio dienos.
„Pagal bendrą principą, jeigu darbdavys nesuteikia tiek darbo, kiek jo turėtų būti (t. y. aštuonių darbo valandų), vis tiek apmoka vidutinį darbo užmokestį“, – dėsto J. Ūsonis. Svarbu žinoti, kad, jei į komandiruotę reikia važiuoti Lietuvoje esančią poilsio, švenčių dieną, tokią dieną reikėtų arba apmokėti dvigubai, arba kompensuoti kita laisva diena ar kitu laiku ir už tą laiką taip pat apmokėti.
Tarp pamainų arba darbo turi būti nepertraukiamas 11 valandų tarpas. „Jeigu matome, kad skrydis bus vėlai (o taip dažniausiai ir būna), tokiu atveju turėtume skaičiuoti, kad darbuotojas į darbą turi ateiti ne anksčiau kaip po 11 nepertraukiamų valandų“, – tvirtina advokatas. Jo teigimu, darbdavys į tai turi atsižvelgti iš anksto.
„Tai yra smulkmeniški klausimai, juos reikia aptarti, ir įstatymas ne visada gali juos reguliuoti, tačiau manau, kad darbuotojai puikiai susitaria“, – sako pašnekovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...