- Valdas Pryšmantas, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visuotinio gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį reikia koreguoti – jis neturėtų paliesti socialiai pažeidžiamų šalies gyventojų, tačiau didesnį tarifą reikėtų mokėti brangesnio būsto savininkams, teigia Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).
Mažesnės vertės būsto apmokestinimui prieštaraujama, nes tai apsunkintų gyventojų padėtį, be to, jo administravimas kainuotų daugiau nei atneštų naudos, sako LSA administracijos direktorė Roma Žakaitienė.
„Mūsų tikslas yra, kad tie tarifai nebūtų tokie mažyčiai, kuriais surenkama 3, 5 ar 10 eurų, kurių vien tik administravimas yra didžiulės išlaidos, tačiau neduoda jokios naudos. Geriau nuo tų labai kuklių gyvenamųjų būstų, kurie yra iki vienos medianos skaičiuojant kiekvienoje savivaldybėje, iš viso nereikia imti mokesčio. Tai yra žmonės, kurie gauna mažesnes pajamas, negali savo būsto pagerinti arba įsigyti geresnį“, – po trečiadienį vykusio asociacijos valdybos posėdžio BNS sakė R. Žakaitienė.
Anot jos, geriau didesniu tarifu apmokestinti vertingesnių būstų savininkus.
„Tie, kurie yra brangesni, tiems gal galima ir padidinti, nepradėti nuo 0,06 ar 0,03, kaip dabar įstatyme yra. Geriau truputį didesnė mediana, bet jau ir butas brangesnis“, – kalbėjo R. Žakaitienė.
Anot jos, įstatymas turėtų numatyti konkrečius progresinius mokesčių tarifus, nustatomus pagal medianą.
„Konkretūs progresiniai tarifai pagrindiniam ir kitam būstui, kad tie tarifai būtų nustatomi įstatyme. Ne žirklės, o konkretūs tarifai, konkretumas – pagal medianą. Pavyzdžiui, 1-2 medianų – 0,1 proc., virš trijų medianų, kur tikrai prabangūs būstai, galėtų mokestis būti 0,5 proc.“, – vardijo R. Žakaitienė.
Tokias pastabas asociacija ruošiasi teikti Finansų ministerijos pateiktam mokesčio projektui. Taip pat norima pagrindiniu asmens būstu laikyti ne deklaruojamą, o didžiausios vertės.
„Jeigu nebus siejamas su deklaruojama gyvenamąja vieta ir bus laikomas tas, kuris brangiausias, tai nebus manipuliacijų registruojantis savivaldybėse, kur mažiausi mokesčiai“, – sakė R. Žakaitienė.
Be to, bus siūloma aiškiau apibrėžti negyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą ir jam taikyti specialius tarifus.
„Dabar jie sudėti į vieną krūvą kartu su nepagrindiniu būstu, garažai, sandėliai, sodo nameliai, šiltnamiai, poilsio nameliai. Nors gali būti, kad kažkoks garažas gali būti daugiau apmokestinamas nei pagrindinis būstas“, – kalbėjo R. Žakaitienė.
Asociacija taip pat gali siūlyti įvesti didesnius tarifus apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, gyvenamajam būstui, kur nepriregistruoti jokie gyventojai – jie neva išnaudojami nelegaliai nuomai.
R. Žakaitienės teigimu, asociacija siūlys mokesčio kreditus, kurie sumažintų prievolę socialiai remtiniems, tris ir daugiau vaikų auginantiems asmenims, auginantiems vaiką su negalia ar specialios slaugos poreikiu, jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą.
„Mokesčio kredito mechanizmas reikštų, kad mokėtojui apskaičiuotas mokestis mažinamas konkrečia įstatyme numatyta suma: 100 ar 50 eurų“, – sakė R. Žakaitienė.
Savivaldybių asociacijai taip pat nepatinka dabar siūloma sąlyga dėl mokesčio atidėjimo 10 metų pensinio amžiaus žmonėms – bus siūloma prievolę perleisti naujam savininkui arba paveldėtojui.
„O kas bus po 10 metų? Skola tik augs. Mes galvojame, kad mokesčio atidėjimas gali būti atidėtas iki NT perleidimo arba kitam asmeniui pardavus, arba savininkui mirus mokestį moka paveldėtojas“, – teigė R. Žakaitienė.
Pagal Finansų ministerijos pasiūlytą naują NT mokesčio modelį būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma. Tačiau tokį modelį kritikuoja Lietuvos bankas – jis siūlo modelį tobulinti ir progresyviai apmokestinti bendrą gyventojo NT verčių sumą.
Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų, pirmą kartą mokestį tektų mokėti 2025 metais. Toks jo įsigaliojimo laikas siūlomas, nes naujas mokestis būtų įtrauktas į 2024 metų biudžetą (jo įtraukti į 2023 metų biudžetą nebus suspėta), iki 2024 metų liepos savivaldybių tarybos turėtų patvirtinti tarifus, kad po pusmečio mokestis įsigaliotų.
Finansų ministerijos skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų, o potencialių visuotinio NT mokesčio mokėtojų būtų apie 1,2 mln.
Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“2
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?1
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...