Aukcioną ministras norėtų privatizuoti

Gavęs ES paramą Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje – jo ekonominė padėtis ne gerėja, o blogėja.

Skolos didėja

Dalis Baltijos jūros žvejų kreipėsi į žemės ūkio ministrą Bronių Markauską. Nurodyta, kad ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ modernizuotas panaudojus

Europos žuvininkystės fondo 1ėšas, tačiau paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų jis nevykdantis. Įmonę slegiančios vis didėjančios skolos. Šių metų sausio 12 d. duomenimis, socialinio draudimo skola buvusi 8392 eurai. Ji per porą mėnesių padidėjo daugiau kaip dviem tūkstančiais eurų. Tuo pačiu mažėjo ir aukciono darbuotojų skaičius nuo 16-17 – 2016 metais iki 13 - šiais metais.

„Manome, kad pagrindine aukciono veiklos nesėkme yra tai, jog paskutiniai keturi vadovai buvo su Baltijos jūros žvejybos verslu nesusiję asmenys, neturintys kompetencijos šioje verslo srityje ir autoriteto žvejų tarpe“, - teigė vienas iš kreipimosi iniciatorių Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Šių metų sausio 7 dieną Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono pirmininko pareigas turėjo pradėti eiti vėlgi žvejų bendruomenėje niekam nežinomas naujas vadovas. Suabejota, ar naujasis vadovas sugebės pelningai dirbti ir laiku atsiskaityti su tiekėjais.

Nori perimti kooperatyvas

Žvejai tikino, kad įrengtos technologines linijos šiuo metu aukcione nėra naudojamos. Idėja, kad žvejai galės atiduoti perdirbti savo sugautas žuvis esanti žlugusi. Žvejai užuot gavę geras pajamas yra priversti parduoti sugautas žuvis už menkas kainas.

Gerindami padėtį dalis žvejų pasiūlė Žemės ūkio ministerijai pagal panaudos sutartį perduoti Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono valdymą pačių žvejų įkurtam kooperatyvui „Baltijos žvejybos laivynas“.

Tikinama, kad tokiu būdu Baltijos jūros žvejai turėtų galimybę perduoti aukcionui perdirbti sužvejotas žuvis ir taip padidinti jų vertę. Taip būtų vykdomi 2014 m. rugpjūčio 14 d. ES paramos sutartimi prisiimti įsipareigojimai. Jie yra susieti su naujos žuvų apdorojimo linijos naudojimu.

Žvejų kooperatyvas „Baltijos žvejybos laivynas“ egzistuoja. Jis Klaipėdoje įkurtas dar 2002 metais, bet rekvizituose nei vadovas, nei darbuotojų kiekis nenurodytas.

Apie kokią nors vykdytą platesnę žvejų kooperatyvo „Baltijos žvejybos laivynas“ veiklą nėra žinoma.

Privatizuos aukcioną?

Paaiškėjo, kad Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną šimtu procentų valdanti Žemės ūkio ministerija negali jo taip lengvai kam panorėjusi perleisti.

„Valdyba negalėtų priimti sprendimo dėl panaudos suteikimo be motyvuotų argumentų, kad tai duotų naudą visuomenei ar neštų pelną aukcionui“, - aiškino žemės ūkio ministras B.Markauskas. Vykdant ES priemonę „Žvejybos uostai, prieplaukos, iškrovimo vietos“ pagal 2014 m. rugpjūčio 14 d. sutartį skirta 1 mln. 448 tūkst. eurų. Tai kaip vykdomas projektas kontroliuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra. Projekto vykdymo priežiūros laikas – 5 metai.

„Agentūra negali leisti paramos gavėjui perduoti už paramos lėšas įsigytą turtą, nes tuo atveju paramos gavėjas neturėtų galimybės pats vykdyti veiklą ir naudoti įsigytą įrangą projekto tikslams pasiekti. Aukcionui perdavus panaudai gamybos linijas kooperatyvui „Baltijos žvejybos laivynas“, jis privalėtų gautas ES lėšas ne tik grąžinti, bet ir grėstų baudos. Vienintelis būdas kooperatyvui įsigyti Aukciono turtą – nusipirkti jo akcijas pagal privatizavimo įstatymą“, - aiškino ministras.

Ministras B.Markauskas teigė, kad aukciono gelbėjimo planas kaip tik ir yra galimas jo privatizavimas.

„Nepelningai veikiančio Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono pavyzdys atitinka naujosios Vyriausybės programos nuostatą, kad valstybė neturi užsiimti verslu“, - aiškino B.Markauskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pastebėjimas

Pastebėjimas portretas
Nelaiminga vieta.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių