- Vytautas Budzinauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdžiai svarstant likviduoti „auksinių miltų“ istorijoje figūravusią Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą (RRA), neaišku, kas turėtų grąžinti beveik pusę milijono eurų europinės paramos. Tokią sumą agentūra yra įpareigota sumokėti dėl galimų pažeidimų, prieš kelerius metus perkant maistą skurstantiesiems. RRA, kurią kitąmet turėtų pakeisti nauja viešoji įstaiga, vis dar bylinėjasi teismuose dėl Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) nurodymo grąžinti lėšas.
RRA lėšų neturi, laukia teismo sprendimo
Laikinasis RRA vadovas Artūras Bagotyrius teigia, kad 0,5 mln. eurų agentūra nepajėgi išmokėti, bet, pasak jo, RRA įsipareigojimai nebus perkelti naujai viešajai įstaigai.
„ESFA sprendimai, kur numatytos baudos, yra apskųsti teismui. Kitais metais (2018 metais – BNS) numatytas teismas. Kol nėra teismo sprendimo, mes jokių baudų nemokėsime ir, be to, neturime, iš ko mokėti. (...) Jokiu būdu ir negali persikelti (RRA finansiniai įsipareigojimai – BNS) (...) Kadangi čia kažkoks beprecedentis atvejis, net nežinoma, kas turi padengti skolą“, – BNS sakė A. Bagotyrius.
Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius teigė, kad klausimas dėl galimo lėšų grąžinimo bus sprendžiamas likviduojant RRA.
„Jeigu teismas patvirtins vieną ar abi sankcijas, tai turi grąžinti RRA. Taip, ji turto labai nedaug turi, pinigų neturi. Viskas bus sprendžiama likvidavimo metu. Likvidavimas kol kas numatytas Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Tačiau gali būti opcija ir likvidavimas kaip bankrutavusios įmonės (...) Negali ministerija ar kas kitas paimti (sumokėti skolas – BNS). Jeigu teismas patvirtintų tas skolas, jos niekur nedingtų“, – BNS komentavo R. Taraškevičius.
ESFA teigia, kad agentūra turi grąžinti per 500 tūkst. eurų – pirmojo produktų pirkimo netinkamos išlaidos siekė daugiau kaip 332 tūkst. eurų, antrojo – apie 214 tūkst. eurų. Trečiojo – 26 tūkst. eurų, tačiau RRA pastarąją sumą jau yra grąžinusi.
ESFA inicijuoti tyrimai baigti 2016 metų pavasarį bei 2017 metų kovą. Tačiau pirmųjų dviejų tyrimų, kuriuose numatytos didžiausios grąžintinos sumos, išvados buvo apskųstos teismui.
„Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dar nuo 2016 metų pabaigos vyksta bylų nagrinėjimas pagal pirmąjį ir antrąjį projektus. Planuojama sprendimo priėmimo data mums nėra žinoma, negalime jos ir prognozuoti (...) Nei informacijos apie RRA likvidavimą, nei informacijos apie galimus lėšų grąžintojus vietoj RRA šiuo metu neturime“, – komentare BNS rašo ESFA.
Už Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamus maisto produktų pirkimus skurstantiesiems atsakinga ESFA anksčiau yra nurodžiusi, kad konkurencijos ribojimai ir kiti viešųjų pirkimų pažeidimai galėjo lemti, jog maistas pirktas itin brangiai.
Pagalbos maistu labiausiai skurstantiems asmenimis programai Lietuvoje 2014-2020 metais skirta 90,8 mln. eurų, iš jų 77,2 mln. eurų – Europos Sąjungos lėšos.
2016 metais Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad RRA pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą – produktų pirkimo neskaidymas į dalis tiesiogiai lėmė pernelyg aukštus kvalifikacinius reikalavimus ir tai apribojo konkurenciją.
Pasak teismo, produktai buvo skirti naudoti kasdienėje skurstančių asmenų buityje, todėl nebuvo pateisinamas reikalavimas siūlyti miltų rūšį, skirtą sudėtingų technologijų konditerijos gamybai, arba atitinkamos formos, dydžio, spalvos sausus pusryčius.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) yra nustačiusi, jog 2011-2015 metais kituose pirkimuose miltai buvo pirkti vidutine 485 eurų už toną kaina, o Rinkos reguliavimo agentūra juos pirko brangiausiai – po 732 eurus už toną.
Kilus vadinamajam „auksinių miltų“ skandalui, 2016 metų sausį iš pareigų pasitraukė tuometinė RRA vadovė Aldona Miliuvienė, o vasarį atsistatydino ir žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius.
ESFA nurodo, kad lėšos Lietuvai buvo skirtos pagal Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo programą. Tačiau pripažinus jas netinkamai panaudotomis, jos turi būti grąžintos į valstybės biudžetą.
Pagalbos maistu labiausiai skurstantiems asmenimis programai Lietuvoje 2014-2020 metais skirta 90,8 mln. eurų, iš jų 77,2 mln. eurų – Europos Sąjungos lėšos.
Valstybės įmonę pakeis nauja viešoji įstaiga
Pertvarkant Žemės ūkio ministerijai pavaldžias valstybės įmones, gruodį Seimui pateikti projektai dėl RRA naikinimo, o šią valstybės įmonę turėtų pakeisti ir visas jos funkcijas perimti nauja viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.
Pasak žemės ūkio viceministro R. Taraškevičiaus, tikėtina, kad RRA bus likviduota iki šių metų pabaigos.
„Klausimas tiesiogiai susietas su naujos viešosios įstaigos įsteigimu. Planuotos procedūros šiek tiek atsiliko nuo pradinio grafiko, nes nespėjome į (Seimo – BNS) rudens sesiją. Tikslas – pavasario sesijos pradžioje priimti reikiamus pakeitimus. Jeigu viskas eis sklandžiai, tai yra tikimybė, kad (RRA – BNS) bus likviduota iki šių metų pabaigos“, – dėstė R. Taraškevičius.
Viceministras patikino, kad RRA likvidavimas nėra susijęs su „auksinių miltų“ istorija ar reikalavimais į valstybės biudžetą grąžinti šimtatūkstantines sumas.
„Yra optimizavimas, visos įmonės peržiūrimos, funkcijos išgryninamos. (...) RRA yra sukonstruota kaip valstybės įmonė, ji turi pelną uždirbinėti. O didžioji dauguma funkcijų, kurias pavesta daryti, sakykime, įgyvendinti tam tikras europines programas, – jos yra viešojo administravimo funkcijos (...) Bandome išsigryninti funkcijas, kurios būtų tinkamos viešajai įstaigai“, – kalbėjo R. Taraškevičius.
Žemės ūkio ministerija nurodo, kad naujoje įstaigoje bus sutelktos su žemės ūkio, maisto produktų gamybos didinimu ir eksporto skatinimu susijusios paslaugos.
Pertvarka taip pat susijusi su Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centru, kadangi nauja įstaiga perimtų jo funkcijas, o jis pats būtų likviduotas. Naujajai agentūrai numatoma perduoti ir kai kurias Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) funkcijas.
ŽŪM teigimu, gruodžio 1 dieną RRA dirbo 38 darbuotojai.
Seimui pateiktose pataisose nurodoma, kad RRA yra 43 etatai, „Leader“ centre – 22, NMA Eksporto ir importo priemonių administravimo skyriuje – dar 7. Pertvarkius institucijas, darbuotojų skaičius mažėtų nuo 72 iki 51, 2019 metais būtų sutaupyta apie 248 tūkst. eurų biudžeto lėšų, o 2020 metais ir vėlesniais metais – apie 384 tūkst. eurų, darant prielaidą, kad įstaiga gaus pajamų iš veiklos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus8
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...