- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Absolventų darbo užmokestis auga greičiau nei darbuotojų su viduriniu išsilavinimu. Paylab.com - tarptautinio atlyginimų portalo (Lietuvoje – www.manoalga.lt) duomenimis, universitetinis išsilavinimas atsiperka. Atlikta atlyginimų analizė parodė, kad pasiektas išsilavinimo lygis yra vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką asmens darbo užmokesčio augimui. Darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu uždirba beveik dvigubai daugiau už vidurinį išsilavinimą turinčius darbuotojus.
Nuo pasiekto išsilavinimo lygio labai priklauso ir pragyvenimo lygis. Tarp apklausoje dalyvavusių šalių aukščiausią pridėtinę vertę universitetinis išsilavinimas sukuria Vengrijoje, kur darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu per mėnesį uždirba vidutiniškai 69 proc. daugiau nei vidurinį išsilavinimą turintys darbuotojai. Kita vertus, mažiausią įtaką darbo užmokesčiui išsilavinimas turi Bulgarijoje ir Slovakijoje, kur absolventai uždirba vidutiniškai trečdaliu daugiau negu neturintys aukštojo išsilavinimo darbuotojai.
Iš trijų Baltijos šalių aukštojo išsilavinimo lygis didžiausią įtaką atlyginimo augimui turi Estijoje (52 proc. didesni atlyginimai) ir Lietuvoje (50 proc.), tuo tarpu Latvijoje aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai uždirba tik 39 proc. daugiau už žemesnio išsilavinimo darbuotojus.
Aukštasis išsilavinimas dinamiškai „augina“ atlyginimą
Jau karjeros pradžioje atsiranda atlyginimų skirtumai tarp skirtingą išsilavinimo lygį turinčių darbuotojų. Apklausoje dalyvavusiose šalyse jaunimas iki 24 metų su aukštuoju išsilavinimu uždirba vidutiniškai 34 proc. daugiau už savo bendraamžius su viduriniu išsilavinimu. Darbo užmokesčio skirtumas didėja kartu su amžiumi, nes absolventų atlyginimai auga dinamiškai. 35-44 metų amžiaus grupėje šis skirtumas yra ypač reikšmingas, nes absolventai sparčiau kilo karjeros laiptais. Palyginti su vidurinį išsilavinimą turinčiais asmenimis jų atlyginimai yra 73 proc. didesni, 45-54 metų amžiaus grupėje – 83 proc. didesni.
Universitetų absolventai gali tikėtis, kad jų atlyginimas reikšmingai didės iki 45 metų amžiaus. Tuo tarpu vidurinį išsilavinimą turinčių darbuotojų laikotarpis, kuriuo yra didžiausia tikimybė gauti geresnį darbo užmokestį, yra trumpesnis - tik iki 35 metų amžiaus. Universitetų absolventams amžiaus vidurkis, susijęs su darbo užmokesčio augimu, yra didesnis, palyginti su vidurinio išsilavinimo darbuotojais. Tai reiškia, kad kai darbuotojų su viduriniu išsilavinimu darbo užmokesčio augimas lėtėja iki 35 metų amžiaus, universitetų absolventų atlyginimai vis dar auga ir jie uždirba gerokai daugiau. Šią darbo užmokesčio augimo tendenciją, pagrįstą išsilavinimo lygmeniu, užfiksavo Paylab.com visose stebėtose šalyse, kuriose veikia atlygio platformos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?1
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...