B. Juodka vadovaus Lietuvos darbdavių konfederacijai

  • Teksto dydis:

Buvęs Vilniaus universiteto rektorius ir Seimo narys Benediktas Juodka penktadienį išrinktas Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentu ketverių metų kadencijai.

„Galimybę vadovauti didžiausiai šalies smulkiojo ir vidutinio verslo įmones bei darbdavius vienijančiai organizacijai laikau tiek didele garbe, tiek ir nepaprastai įdomiu iššūkiu. Sieksiu, kad Lietuvos darbdavių konfederacija taptų racionaliu balsu ir profesionaliu partneriu kuriant pažangią, darbo rinkos poreikius atitinkančią švietimo sistemą ir tarptautinį konkurencingumą užtikrinančią šalies verslo aplinką“, - pranešime spaudai cituojamas B.Juodka.

2015 metų pradžioje konfederacijos prezidentu buvo išrinktas vienas „Senukų“ akcininkų Augustinas Rakauskas, tačiau pernai jis atsistatydino. Prieš jo išrinkimą konfederacija prezidento neturėjo maždaug dešimtmetį, kai iš šių pareigų pasitraukė ir į politiką pasuko Darbo partijos steigėjas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas.

Konfederacija yra nevyriausybinė organizacija, atstovaujanti narių interesams Lietuvoje ir užsienyje, propaguojanti verslo idėjas, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Daugiau apie tai - guglinant žodžius: apie mokslą-studijas-ekonomiką.

Kęstas

Kęstas portretas
Valstiečiai pradeda tvarkyti Juodkos senąją darbovietę. „Krepšelius“ įvedė konservatorius Kubilius ir liberalas-kyšininkas Steponavičius. Praktiškiems lietuviams „krepšeliai“ tampa tikras nuodas: per vieną naktį visi universitetuose dirbantys pavirsta „krepšelių“ medžiotojais. Ne mokslas, ne studijos tampa svarbiausia. Griebiamės apgaudinėti studentus iš piršto išlaužtomis programomis. Į Lietuvos studentų skerdimą įsijungia bankai, gaunantys palūkanas be rizikos už valstybės garantuojamas paskolas studentams. Visame pasaulyje bankai gauna palūkanas už riziką, kad paskola nebus grąžinta. Galų gale į valdžią ateina valstiečiai, kurie supranta šią situaciją. Štai valstiečio seimūno Jovaišos citata: „Krepšeliai“ ne tik programavo atskirtį ir bankams skolingus studentus. Žaidėme rinką ten, kur jos iš principo neturi būti. Juk bet kuris rinkos modelis remiasi prielaida, kad pirkėjas žino, ką perka. Tačiau studentas kaip pirkėjas apie studijas žino labai nedaug ir negali jų įvertinti.

Kęstas

Kęstas portretas
Tą turi ir gali padaryti tik tikrasis jų pirkėjas – valstybė. Kaip tik valstybė – per „krepšelius“ ar kitaip – moka už aukštąjį mokslą ir būtent valstybės interesus ir nacionalinio ūkio poreikius turi atliepti siūlomos studijos. Tą įvertinusi valstybė turi pasirašyti sutartis su aukštosiomis mokyklomis. Studijos turi būti ne tik kokybiškos, bet ir nemokamos. Šiandien daugeliu atveju nėra nei to, nei to. Būtina pasiekti abu. Visuotinai nemokamas aukštasis mokslas yra Lietuvai įgyvendinamas ir net ne tiek daug kainuojantis žingsnis. Sistemą, kur į universitetus stoja ir įstoja visi, kuriuos paveikė visuomenės spaudimas būtinai siekti diplomo, bet kuriuo atveju turi pakeisti sistema, kurioje universitetuose studijuoja tik iš tiesų pajėgūs tai daryti studentai. Universitetai neišvengiamai turės judėti link protingo minimalaus balo stojantiesiems įvedimo. Užjaučiu konservatorių Kubilių ir liberalą-kyšininką Steponavičių. Užjaučiu bankus. Užjaučiu universitetus. Katino dienos baigiasi.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių