- Tomas Kavaliauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltarusija suinteresuota Lietuvos verslo pasiekimais ir norėtų perimti naudojamas pramonės technologijas, o mūsų šalis – glaudesnio Baltarusijos valstybės institucijų bendradarbiavimo sprendžiant Lietuvos vežėjų problemas. Apie tai kalbėta Lietuvos ir Baltarusijos verslo bei valstybės institucijų atstovų susitikime Lydoje.
Dvyliktojo Lietuvos ir Baltarusijos forumo dalyviams pristatydami naujausią žemės ūkio techniką, baltarusiai tikina, kad Lietuvos ūkininkai būtent iš jų nupirko daugiausiai traktorių, parduotų Lietuvos rinkoje – 750, kai tuo tarpu vienos garsios vakarietiškos bendrovės – tik apie 400. Pasinaudodami sėkme jie planuoja traktorius surinkinėti ir Lietuvoje.
„Visai neseniai įkurta bendra įmonė, kuri gamins kelių remontui reikalingą techniką ir surinkinės MTZ traktorius, kurie bus eksportuojami į Pietų ir Vakarų Europą. Jie bus žymimi „Pagaminta Lietuvoje“, tad aš matau galimybes plėsti bendradarbiavimą“, – aiškina Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Korolas.
Pasak ambasadoriaus, Baltarusijai ne tik svarbus Klaipėdos uostas, kuriame jų kroviniai sudaro daugiau nei trečdalį uosto krovos, tačiau domina ir vakarietiškos Lietuvoje naudojamos technologijos bei įrenginiai. Pavyzdžiui, Lietuvos patirtis atsinaujinančiųjų ir biokuro šaltinių srityse, nokintų sūrių gamyboje, ypač pabrėžiamas bendrovės „Arvi“ indėlis, kuri prieš dešimtmetį Baltarusijoje pastatė gyvūninės kilmės produktų perdirbimo įmonę, o šiemet žada pradėti auginti ir kalakutus.
„Baltarusijai labai daug reikia naujų technologijų, ji nori prekiauti su Europa ir kitomis pasaulio šalimis ir jai reikia prisilaikyti tų standartų, kuriuos kelia ES ir kitos šalys“, – sako „Arvi“ įmonių grupės viceprezidentas Alfonsas Sigitas Tamošiūnas.
Baltarusijoje dirbantys verslininkai sako nejaučiantys didelio spaudimo iš valdžios, tik turintys pateikti krūvas ataskaitų. Suomijos kapitalo alaus bendrovei Lydoje vadovauja lietuvis Audrius Mikšys. Pasak jo, periodiškai pasikartojančius ekonomikos sunkumus Baltarusijoje lemia didžiulė priklausomybė nuo Rusijos.
„Mums yra aktualu ryšiai su Europa ir Rusija, kadangi mes gerai pasiruošę su investicijomis, finansais, strategijomis ir vizijomis, mes žinome, ko norime po 5 m., tai aš didelių sukrėtimų nejaučiu. Aš pajaučiau sukrėtimą, kai prasidėjo Rusijos krizė ir mes labai daug eksportavome į Rusiją“, – prisimena „Lydos alaus“ direktorius Audrius Mikšys.
Šalys labiausiai bendradarbiauja pervežimų srityje, tačiau vežėjai skundžiasi patiriantys nemažų sunkumų dėl valstybių, muitų sąjungos ir Bendrijos teisės aktų neatitikties bei skirtingo traktavimo. Iš Lietuvos vežėjų konfiskuojamos ne tik priekabos, bet ir vilkikai, nes laikoma, kad vežėjai dirba muitų sąjungos viduje, o krovinys vežamas į trečiąsias šalis.
„Vienu metu buvo apie 10 vilkikų ir apie 30 puspriekabių. Paskutinis atvejis yra gana įdomus, sąstatas – vilkikas ir priekaba – yra skirtingų valstybių, nes mūsų vežėjai labai išradingi ir racionalūs, krauna krovinius, o juos tempia Baltarusijos vežėjai. Tuos krovinius su puspriekabėmis konfiskuoja vien todėl, kad neatlikti tam tikri formalumai“, – teigia Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas. Pasak „Linavos“ vadovo, šie klausimai bus sprendžiami forume.
Lietuva į Baltarusiją eksportuoja prekių už beveik 1 mlrd. 300 mln. eurų, baltarusiai į Lietuvą įveža produkcijos už daugiau nei 800 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...