- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sprendžiant pagal tai, kokiais kiekiais žvejai mėgėjai šiemet ant Kuršių marių ledo gaudė stintas, galima manyti, kad jų yra pakankamai daug.
Pagrindinės pajamos – iš stintų
Jau kurį laiką stintos yra pagrindinės ne tik Kuršių marių, bet ir priekrantės žvejų žuvys. Neįtikėtina, bet tyrimą atliekantys žuvininkystės ekspertai nustatė, kad ir Baltijos jūros priekrantės žvejai didžiausiais metines žvejybos pajamas gauna iš stintų.
Per metus 52 Baltijos jūros priekrantės žvejybos įmonės sugavo 670 tonų žuvų ir gavo 508 tūkst. eurų pajamų. Iš stintų jos siekė 215 tūkst. eurų, menkių – 140 tūkst. eurų. Iš kitų žuvų buvo dar mažesnės.
„Daugiamečiai tyrimai, kuriuos atliko žuvininkystės mokslininkai Arvydas Švagždys, Antanas Kontautas, Linas Ložys parodė, kad stintų žvejybą Baltijos jūros priekrantėje yra pati selektyviausia“, – kalbėjo Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.
Priešprieša tarp žvejų
Tarp Baltijos jūros priekrantės, Nemuno žemupio stintų gaudytojų verslininkų, o taip pat stintų žvejų mėgėjų vyksta plika akimi nematoma, bet arši kova.
„Mes mokame pinigus už stintas. Jei trigubai daugėja sugaunamų žuvų priekrantėje, pas mus jų mažėja“, – aiškino Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje žvejojančių įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Sigita Jakubauskienė.
Šios asociacijos iniciatyva buvo apribota stintų žvejyba Baltijos jūros priekrantės žvejams. Po Kuršių marių žvejų atstovų apsilankymo Žemės ūkio ministerijoje, žvejams Baltijos jūros priekrantėje buvo apribotas viena valtimi statomo tinklo ilgis iki 1,5 kilometro.
Laivai ilgina tinklus
Šių metų pradžioje susitikime su žuvininkystę kuruojančių žemės ūkio viceministru Artūru Bogdanovu Baltijos jūros priekrantės žvejai pareikalavo, kad būtų sugrąžinta senoji iki 2017 m. pradžios galiojusi žvejybos tvarka. Jie norėjo, kad priekrantėje iki 20 metrų izobatos jie galėtų naudoti 4 kilometrų ilgio tinklą, už tos izobatos – 5 kilometrų ilgio.
Jau įpusėjus stintų žvejybos sezonui ta tvarka Baltijos jūros priekrantės žvejams kiek pagerinta. Žemės ūkio ministro įsakymu priekrantėje nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. vienas žuvų išteklių naudotojas stintų žvejybos metu gali vykdyti verslinę žvejybą ne daugiau kaip 1500 m ilgio tinklu. Tačiau tas tinklo ilgis yra dauginamas iš žvejo turimų laivų skaičiaus. Kitaip tariant, jei turi du laivus, gali naudoti 3 kilometrų ilgio tinklą, jei tris – dar ilgesnį tinklą. Kitaip tariant nebeliko prievolės, kad vienu laivu gali statyti tik iki 1500 m ilgio tinklą. Mat dauguma žvejų įsigijo 4 kilometrų ilgio tinklus ir štai jiems buvo apribojimas, kad tokiais tinklais stintų nebeleido gaudyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis1
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu4
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms1
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti14
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...