- Vytautas Budzinauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos šalims sutarus nepirkti elektros iš Baltarusijos, kai joje pradės veikti Astravo atominė elektrinė (AE), Lietuva, Latvija ir Estija po ilgų derybų parengė bendrą prekybos elektra metodiką – joje, kaip ir prašė Lietuva, įtraukta elektros kilmės garantijų sistema.
„Iš Rusijos į Latviją importuota elektra privalės turėti kilmės garantiją, kad ji yra pagaminta ne Baltarusijos gamintojų“, – teigiama metodikos dokumente, kurį penktadienį skelbia perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad šis esminis papildymas dabar visiškai atitinka Lietuvos vadinamąjį „antiastravinį“ įstatymą. Anot jo, Baltijos šalys dar labiau priartėjo prie to, kad turėtų bendrą poziciją dėl prekybos rusiška elektra, neįsileidžiant elektros iš Baltarusijos.
„Šiandien iš esmės sutarta tarp trijų Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorių papildyti prieš tai buvusią metodiką labai svarbia Lietuvai nuostata, ko nuosekliai iki šiol siekėme, tai būtent, jog į pralaidumų metodiką būtų įtraukta nuostata, kad negalėtų patekti į Baltijos šalis elektra, jeigu ji neturės įrodymo, kad ji nėra iš Baltarusijos“, – BNS komentavo Ž. Vaičiūnas.
Ministras pridūrė, kad turėdamos politinį solidarumą, Baltijos šalys dabar eina „link techninio šio solidarumo įgyvendinimo.“
Dokumente nurodoma, kad prekybos su Rusija pralaidumą skaičiuos Latvijos operatorė AST, o su Rusijos Karaliaučiaus sritimi – „Litgrid“. Estijos operatorė „Elering“ penktadienio pranešime skelbia, kad pagal teikiamą metodiką, po Astravo AE įjungimo, elektra iš žemyninės Rusijos pateks į Baltijos šalių rinką per Latvijos-Rusijos pjūvį, tačiau maždaug perpus mažesniu pralaidumu negu dabar nustatytas ties Lietuvos-Baltarusijos pjūviu prekybai elektra su trečiosiomis šalimis (šiuo metu Baltijos šalys su trečiosiomis šalimis elektra prekiauja per Lietuvą).
Metodika pateikta viešajai konsultacijai iki kito penktadienio. Vėliau ji bus perduota tvirtinti nacionaliniams reguliuotojams.
Baltijos šalys derėjosi dėl trijų svarbių elementų, kaip neįsileisti baltarusiškos elektros, – pralaidumų iš trečiųjų šalių sumažinimo, infrastruktūros mokesčio elektrai iš šių šalių ir elektros kilmės garantijų sistemos.
„Du elementai yra įtvirtinti šitoje pralaidumų metodikoje, trečiasis – būtent dėl prekybos mokesčio įvedimo infrastruktūrai, tai tikrai nėra nesutarimo tarp Baltijos šalių, tai yra daugiau jau reguliuotojų objektas, tai yra įtvirtinta kituose bendruose susitarimuose. Ir aš manau, kad vis tiek bus galimybės tuos pagrindinius akcentus įtvirtinti ir politiškai tolesniuose etapuose“, – sakė ministras.
Pasak jo, Baltijos šalys tęs diskusijas dėl kitų techninių sprendimų (ir, konkrečiai, dėl kilmės garantijų sistemos), skirtų boikotuoti Astravo AE elektrą, Baltarusijai ketinant pradėti pirmojo bloko energetinį bandymą lapkričio 7 dieną. Ministras pabrėžė, kad Baltarusija oficialiai neinformavo Lietuvos dėl šios datos.
Ž. Vaičiūnas neatmeta galimybės, jog bus tam tikras perinamasis sprendimų derinimo laikotarpis ir jau įjungus Astravo AE.
„Kitas etapas – komercinis paleidimas. Tai mums svarbu būti maksimaliai pasiruošusiems elektros boikotui iš Baltarusijos nuo energetinio bandymo pradžios, tai yra, nuo to momento, kada pradedama elektros gamyba, bet faktine prasme, be abejo, visi teisiniai dalykai turi būti paruošti, sutvarkyti būtent nuo komercinio paleidimo pradžios, kuomet jau bus realiai pradėta prekyba elektra. Ir tam tikrai būsime pasiruošę“, – argumentavo ministras.
Pasak jo, impulsą galiausiai susitarti dėl metodikos lėmė ir Baltarusijos pareiškimas dėl energetinio AE veiklos etapo pradžios.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatorėms (PSO) nesutarus dėl elektros kilmės sertifikatų, rugsėjo viduryje trijų šalių reguliuotojai paragino PSO susitarti dėl prekybos elektra su Rusija. Lietuva būgštavo, kad be pastarųjų baltarusiška elektra tekės per Rusiją į Latviją ir, galiausiai, į Lietuvą.
Baltijos šalių PSO tuomet jau buvo pateikusios reguliuotojams naują trišalę metodiką, kurią dabar ir pakoregavo.
Latvija šio rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad ji sustabdys elektros prekybą su Baltarusija, jei pradės veikti Astravo jėgainė. Lietuvoje šis Rygos sprendimas įvertintas kaip pažanga derybose dėl Astravo elektros boikoto ir solidarumo energetikoje pavyzdys.
2019 metų rugpjūtį Latvijos vyriausybė buvo paskelbusi, kad Lietuvai nutraukus elektros prekybą su Baltarusija, Ryga perkels ją ties Latvijos ir Rusijos siena, o tų pačių metų rugsėjį AST ir „Elering“ pranešė parengusios metodiką prekiauti per Latvijos ir Rusijos jungtį, kai tik Lietuvos ir Baltarusijos prekyba taps nulinė.
„Litgrid“ savo ruožtu tuomet pateikė Latvijos ir Estijos operatoriams trišalę prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką, taip pat konsultacijų kreipėsi į Europos Komisiją.
Lietuva, be to, jau informavo Baltarusiją, kad nuo kitų metų neteiks jai pagal BRELL susitarimą numatyto 100 megavatų (MW) galios rezervo. „Litgrid“ patvirtino BNS, kad raštas Minskui išsiųstas penktadienį (išankstinis perspėjimas jau buvo nusiųstas anksčiau).
Baltijos šalių elektros energetikos sistema priklauso posovietiniam BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) žiedui ir yra valdoma iš dispečerinės Maskvoje. Iki 2025 Baltijos šalys planuoja sinchronizuotis su žemynine Europa. Nuo tada turėtų būti užkirstas kelias ne tik komerciniams, bet ir fiziniams Astravo AE elektros srautams į Baltijos šalis.
Lietuva kritikuoja branduolinio projekto Astrave saugumą. Tuo metu Baltarusija atmeta kritiką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...