- Rūta Grigolytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusiais metais patvirtinto Stumbro apsaugos plano darbai jau pradėti. Jais bus siekiama spręsti tiek populiacijos apsaugos klausimus, tiek tarp gyvūnų ir ūkininkų kylančias bėdas.
Praėjusiais metais patvirtinto Stumbro apsaugos plano darbai jau pradėti. Jais bus siekiama spręsti tiek populiacijos apsaugos klausimus, tiek tarp gyvūnų ir ūkininkų kylančias bėdas.
Populiaciją perskirstys
Laisvėje šiuo metu gyvena kiek daugiau nei 100 stumbrų, aptvaruose – 18. Stumbro apsaugos plane numatyta dalį šių šių istorinių Lietuvos gyvūnų iš laisvės perkelti į aptvarą Telšių miškų urėdijos "Žvėrinčiuje", kitą dalį – į maždaug 100 ha aptvarą Dzūkijos nacionaliniame parke. "Žvėrinčiuje" planuojama laikyti 10–15 gyvūnų, Dzūkijos nacionaliniame parke aptvaruose – iki 25 stumbrų. Laisvėje Vidurio Lietuvoje turės likti 20–30 stumbrų. Dokumente taip pat numatyta dalį stumbrų iš Dzūkijos nacionaliniame parke planuojamo aptvaro išleisti į laisvę jiems tinkamuose biotopuose.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Laimučio Budrio teigimu, šie darbai pradėti, tačiau nėra greitai padaromi.
"Vienas aptvaras dabar yra įrengiamas vadinamajame "Žvėrinčiuje". Tuo pačiu metu vyksta projektavimo darbai didžiajame aptvare Dzūkijos nacionaliniame parke. Čia stumbrai bus tik adaptuojami ir išleidžiami į laisvę. Niekas nesiruošia stumbrų iš laisvės visam laikui uždaryti aptvaruose. Pagrindinis apsaugos plano tikslas – juos adaptuoti ir išleisti į laisvę tinkamoje aplinkoje. O ji tinkamiausia, kokia rasta, yra Dainavos giria, didieji miškai, kurie turi jungtį su Belovežo giria, su Baltarusijoje gyvenančių stumbrų populiacija", – pasakojo ministerijos specialistas.
"Europinė populiacija buvo atkurta iš aptvaruose gyvenusių vos keliasdešimties gyvūnų. Pasaulinė praktika rodo, kad, norint atkurti rūšį, ją reikia dirbtinai veisti", – sakė pašnekovas.
Laukuose stovyklauja
Pasak L.Budrio, įgyvendinant Stumbro apsaugos planą pirmiausia siekiama, kad stumbrai jaustųsi gerai, antra, kad kiltų mažiau konfliktų su ūkininkais.
Pagrindinė stumbrų ūkiams padaroma žala – ištrypiami pasėliai. Stumbrų bandos yra linkusi tai skilti, tai vėl jungtis. Vienoje bandoje gali būti net iki 50–60 stumbrų, o tokiai masyvių gyvūnų bandai perėjus per pasėlių lauką, su žeme sulyginama viskas – nors asfaltą liek.
"Stumbrai suėda ir kažkiek želmenų, tačiau pagrindinė žala – tai, kad jie viską ištrypia. Jie netgi mėgsta atviruose laukuose įsirengti savotiškas poilsio stovyklas", – sakė L.Budrys.
Stumbrų padaromos žalos mastai paprastai priklauso ir nuo gamtinių sąlygų, pabrėžė specialistas. Pernai ūkininkams kompensuota 500 tūkst. litų žalos.
Vis dėlto, L.Budrio įsitikinimu, svarbiausia net ne pinigai, o pati konfliktinė situacija. Be to, ūkininkai, pamatę savo laukuose stumbrus, bando juos išvaryti, o dažniausiai tik nuveja į kaimyno laukus – ir vėl naujas konfliktas. "Taip trikdoma gyvūnų natūrali aplinka. Be to, pasikeitė stumbrų mitybos racionas: šie gyvūnai turėtų misti daugiausia žoline augmenija ir stambiuoju šakeliniu maistu miškuose, o tampa tarsi naminiais gyvuliais, dėl to keičiasi fiziologinės ypatybės ir elgsena. Toks trikdymas atsiliepia pačios rūšies tolesniam gyvenimui", – per didelio žmogaus ir stumbro suartėjimo problemas įvardijo L.Budrys.
Kaip ūkininkai galėtų apsisaugoti nuo stumbrų vizitų ir vadinamojo stovyklavimo jų laukuose? Vienareiškmio atsakymo nėra.
Pasak ministerijos specialisto, neįmanoma patikimai aptverti tokių didelių laukų plotų, kaip ir neįmanoma jų išpurkšti repelentais. "Esame ne kartą bendravę su ūkininkais. Jų nuomone, jeigu stumbrų Panevėžio–Kėdainių rajone būtų tiek, kiek buvo daug metų – 20–30, didesnės žalos jie nepadarytų ir ūkininkai nebūtų prieš juos nusistatę. Jie tikrai nenori, kad stumbrai būtų išnaikinti, šie milžinai yra tapę to krašto simboliu. Taigi tokio skaičiaus ir bus siekiama", – žadėjo L.Budrys.
Akistata baigėsi žūtimi
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus specialistas pasakojo, kad prieš 30 metų yra buvęs atvejis, kai ūkininkas, pamatęs atklydusį pavienį stumbrą savo runkelių lauke, pamanė, jog tai kaimyno galvijas, ir nuėjo su lazda jo ginti iš lauko. Šis išpuolis prieš stumbrą baigėsi žmogaus mirtimi – jis buvo subadytas. Tačiau nuo to laiko panašių incidentų neužfiksuota.
L.Budrio teigimu, apskritai stumbrai nėra agresyvūs, netgi labiau baikštūs, ir girioje gyvenančius stumbrus pamatyti būtų taip pat sudėtinga kaip ir vilkus. "Pajutę netoliese esantį žmogų, stumbrai traukiasi. Grėsmės, kad miškuose gali užpulti stumbras, nėra jokios. Tik pripratę prie žmogaus kaimynystės gyvūnai, kuriuos varinėja iš laukų, gali nebijoti žmogaus", – tvirtino L.Budrys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus10
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...