Bankai pasipelno nepaisant karų ir krizių

Pasak Lietuvos banko, 2021 m. šalies bankų sektorius reikšmingai daugiau skolino ir verslui, ir gyventojams, kartu stiprindamas ir finansinį atsparumą. Tai itin svarbu, nes sėkmingai įveiktą pandemijos išbandymą keičia su Rusijos karine agresija Ukrainoje susiję iššūkiai.

„Nors pastaraisiais metais bankų sektorius pasižymi gera sveikata ir aukštu atsparumu galimiems sukrėtimams, šiuo metu būtina budriai stebėti bankų paskolų portfelio kokybės, likvidumo padėtį ir operatyviai reaguoti į pokyčius. Mes aktyviai vertiname, kaip bankai taiko tarptautines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai ir kaip įgyvendina pinigų plovimo prevenciją. Taip pat raginame bankus kartu su kitais finansų rinkos dalyviais užtikrinti prieigą prie finansinių paslaugų pabėgėliams iš Ukrainos“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Lietuvos bankas vertina, kad komerciniai bankai šiemet gali susidurti su netiesioginiais Rusijos karo Ukrainoje iššūkiais: Lietuvos įmonių, turinčių ar turėjusių verslo santykių su paveiktomis šalimis, kredito rizika, kylančiomis žaliavų, maisto, energijos kainomis, galimais mokėjimų sutrikimais dėl tarptautinių sankcijų Rusijai, kibernetinio saugumo grėsme.

G.Šimkaus nuomone, Lietuvos bankų sektorius yra pasirengęs tinkamai atremti šiuos iššūkius. Bankų turtas per metus išaugo 5,1 mlrd. eurų (13,5 proc. – iki 42,8 mlrd. eurų. Jų kapitalo pakankamumo lygis ir toliau buvo aukštas visus 2021 m. Prie to prisidėjo bankų akcininkų sprendimai didžiąją 2020 m. dalį uždirbto pelno skirti būtent bankų kapitalui stiprinti. Bankų likvidumo rodiklis yra beveik keturis kartus didesnis, nei reikalaujama.

2021 m. bankų paskolų portfelis padidėjo beveik 3 mlrd. eurų (iki 22,5 mlrd. eurų) – tai beveik 15 proc. daugiau nei 2020 m. Didžiausią bankų paskolų portfelio dalį (53,7 proc.) sudarė paskolos gyventojams. Per metus jos išaugo 1,2 mlrd. eurų (10,8 proc.) – iki 12,1 mlrd. eurų. Tai lėmė aktyvus skolinimas būstui įsigyti: šios paskolos padidėjo 1 mlrd. eurų (11,4 proc.) – iki 9,8 mlrd. eurų.

Paskolos verslo bendrovėms sudarė 41,1 proc. viso portfelio ir 2021 m. išaugo 1,4 mlrd. eurų (18,4 proc.) – iki 9,2 mlrd. eurų. Daugiausia augo paskolos didmeninės ir mažmeninės prekybos bei nekilnojamojo turto (po daugiau kaip 0,3 mlrd. eurų), apdirbamosios gamybos (daugiau kaip 0,2 mlrd. eurų) įmonėms. Panašiu tempu didėjo paskolos tiek didelėms, tiek mažoms ir vidutinėms įmonėms. Prie šio pokyčio  prisidėjo ir vienos lizingo bendrovės portfelio perkėlimas į užsienio banko filialo balansą.

Skolinimui augant, vidutinės metinės palūkanų normos mažėjo: įmonių paskolų palūkanų normos 2021 m. vidutiniškai sudarė 2,7 proc. ir buvo 0,3 proc. punkto mažesnės nei prieš metus (3 proc.). Būsto paskolų palūkanų normos mažėjo nuo vidutiniškai 2,4 proc. (2020 m.) iki 2 proc. (2021 m. pabaigoje).

Toliau gerėjo paskolų portfelio kokybė – neveiksnių (blogų) paskolų dalis verslo paskolų portfelyje sumažėjo 44 proc. ir sudarė 1,7 proc., gyventojų paskolų portfelyje – sumažėjo 40 proc. ir sudarė 1,0 proc.

2021 m. indėliai toliau didėjo, tiesa, mažesniu tempu negu 2020 m. Praėjusiais metais indėlių bankuose padaugėjo 3,2 mlrd. eurų (10,2 proc. – iki 35,1 mlrd. eurų. Beveik 90 proc. indėlių sudaro einamieji indėliai. Labiausiai augo gyventojų indėliai – 3,2 mlrd. eurų (18 proc. – iki 21,2 mlrd. eurų, jie sudarė daugiau kaip 60 proc. visų indėlių.

2021 m. Lietuvos bankų sektorius, neaudituotais duomenimis, uždirbo 329 mln. eurų pelno – 17,6 proc. daugiau nei 2020 m. Didžiausią įtaką pelno augimui darė atkurtos paskolų vertės sumažėjimo išlaidos. Pelningai pernai dirbo dvylika bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – penki, jie bendrai patyrė 8,3 mln. eurų nuostolį.

Skaičiai

2022 m. pradžios duomenimis, Lietuvoje banko arba specializuoto banko licencijas turėjo dvylika bankų, o kaip užsienio bankų filialai veikė šeši bankai. Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku nagrinėja septynias paraiškas gauti specializuoto banko licenciją. Nors bankų sektorius ir toliau buvo koncentruotas, tačiau per pastaruosius keletą metų veiklą pradėję naujieji rinkos dalyviai vis didina turimą turtą ir šiuo metu užima jau 3,2 proc. rinkos pagal turtą (prieš metus – 0,9 proc. rinkos). Jie ypač aktyvūs mokėjimų ir vartojimo kreditų teikimo srityse.


Šiame straipsnyje: Lietuvos bankasbankaspinigai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Tik nereik lia lia

Tik nereik lia lia portretas
"Didžiausią įtaką pelno augimui darė atkurtos paskolų vertės sumažėjimo išlaidos"? Pažiūrėčiau, kiek tas pelnas augtų, jei žmonės algas gautų grynais, o ne pervedimais! Būtent iš prievarta suvarytų į bankus žmogelių bankai pelnus auginasi be jokios "investavimo" rizikos.

TAM GAL PAKLAUSKIT

TAM GAL PAKLAUSKIT portretas
NAUSEDA AMERIKOS PATRIOTAS. DABAR GULDO GALVA DEL UKRAINOS. NES AMERIKAI REIKIA PADETI

a

a portretas
o jūs čia visi altruistai ir dirbat už gražias akis
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių