- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasak Lietuvos banko, 2021 m. šalies bankų sektorius reikšmingai daugiau skolino ir verslui, ir gyventojams, kartu stiprindamas ir finansinį atsparumą. Tai itin svarbu, nes sėkmingai įveiktą pandemijos išbandymą keičia su Rusijos karine agresija Ukrainoje susiję iššūkiai.
„Nors pastaraisiais metais bankų sektorius pasižymi gera sveikata ir aukštu atsparumu galimiems sukrėtimams, šiuo metu būtina budriai stebėti bankų paskolų portfelio kokybės, likvidumo padėtį ir operatyviai reaguoti į pokyčius. Mes aktyviai vertiname, kaip bankai taiko tarptautines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai ir kaip įgyvendina pinigų plovimo prevenciją. Taip pat raginame bankus kartu su kitais finansų rinkos dalyviais užtikrinti prieigą prie finansinių paslaugų pabėgėliams iš Ukrainos“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Lietuvos bankas vertina, kad komerciniai bankai šiemet gali susidurti su netiesioginiais Rusijos karo Ukrainoje iššūkiais: Lietuvos įmonių, turinčių ar turėjusių verslo santykių su paveiktomis šalimis, kredito rizika, kylančiomis žaliavų, maisto, energijos kainomis, galimais mokėjimų sutrikimais dėl tarptautinių sankcijų Rusijai, kibernetinio saugumo grėsme.
G.Šimkaus nuomone, Lietuvos bankų sektorius yra pasirengęs tinkamai atremti šiuos iššūkius. Bankų turtas per metus išaugo 5,1 mlrd. eurų (13,5 proc. – iki 42,8 mlrd. eurų. Jų kapitalo pakankamumo lygis ir toliau buvo aukštas visus 2021 m. Prie to prisidėjo bankų akcininkų sprendimai didžiąją 2020 m. dalį uždirbto pelno skirti būtent bankų kapitalui stiprinti. Bankų likvidumo rodiklis yra beveik keturis kartus didesnis, nei reikalaujama.
2021 m. bankų paskolų portfelis padidėjo beveik 3 mlrd. eurų (iki 22,5 mlrd. eurų) – tai beveik 15 proc. daugiau nei 2020 m. Didžiausią bankų paskolų portfelio dalį (53,7 proc.) sudarė paskolos gyventojams. Per metus jos išaugo 1,2 mlrd. eurų (10,8 proc.) – iki 12,1 mlrd. eurų. Tai lėmė aktyvus skolinimas būstui įsigyti: šios paskolos padidėjo 1 mlrd. eurų (11,4 proc.) – iki 9,8 mlrd. eurų.
Paskolos verslo bendrovėms sudarė 41,1 proc. viso portfelio ir 2021 m. išaugo 1,4 mlrd. eurų (18,4 proc.) – iki 9,2 mlrd. eurų. Daugiausia augo paskolos didmeninės ir mažmeninės prekybos bei nekilnojamojo turto (po daugiau kaip 0,3 mlrd. eurų), apdirbamosios gamybos (daugiau kaip 0,2 mlrd. eurų) įmonėms. Panašiu tempu didėjo paskolos tiek didelėms, tiek mažoms ir vidutinėms įmonėms. Prie šio pokyčio prisidėjo ir vienos lizingo bendrovės portfelio perkėlimas į užsienio banko filialo balansą.
Skolinimui augant, vidutinės metinės palūkanų normos mažėjo: įmonių paskolų palūkanų normos 2021 m. vidutiniškai sudarė 2,7 proc. ir buvo 0,3 proc. punkto mažesnės nei prieš metus (3 proc.). Būsto paskolų palūkanų normos mažėjo nuo vidutiniškai 2,4 proc. (2020 m.) iki 2 proc. (2021 m. pabaigoje).
Toliau gerėjo paskolų portfelio kokybė – neveiksnių (blogų) paskolų dalis verslo paskolų portfelyje sumažėjo 44 proc. ir sudarė 1,7 proc., gyventojų paskolų portfelyje – sumažėjo 40 proc. ir sudarė 1,0 proc.
2021 m. indėliai toliau didėjo, tiesa, mažesniu tempu negu 2020 m. Praėjusiais metais indėlių bankuose padaugėjo 3,2 mlrd. eurų (10,2 proc. – iki 35,1 mlrd. eurų. Beveik 90 proc. indėlių sudaro einamieji indėliai. Labiausiai augo gyventojų indėliai – 3,2 mlrd. eurų (18 proc. – iki 21,2 mlrd. eurų, jie sudarė daugiau kaip 60 proc. visų indėlių.
2021 m. Lietuvos bankų sektorius, neaudituotais duomenimis, uždirbo 329 mln. eurų pelno – 17,6 proc. daugiau nei 2020 m. Didžiausią įtaką pelno augimui darė atkurtos paskolų vertės sumažėjimo išlaidos. Pelningai pernai dirbo dvylika bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – penki, jie bendrai patyrė 8,3 mln. eurų nuostolį.
Skaičiai
2022 m. pradžios duomenimis, Lietuvoje banko arba specializuoto banko licencijas turėjo dvylika bankų, o kaip užsienio bankų filialai veikė šeši bankai. Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku nagrinėja septynias paraiškas gauti specializuoto banko licenciją. Nors bankų sektorius ir toliau buvo koncentruotas, tačiau per pastaruosius keletą metų veiklą pradėję naujieji rinkos dalyviai vis didina turimą turtą ir šiuo metu užima jau 3,2 proc. rinkos pagal turtą (prieš metus – 0,9 proc. rinkos). Jie ypač aktyvūs mokėjimų ir vartojimo kreditų teikimo srityse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti1
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis8
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...