Bankai sveikina didesnėmis kainomis: kokios paslaugos brangs labiausiai?

Komerciniai bankai klientams jau siunčia pranešimus, kiek kainuos jų paslaugos kitais metais. Vėl labiausiai brangs pinigų gryninimas ir paslaugos bankų skyriuose. Brangs ir kredito sąlygų keitimas.

Nemokamai – tik pažiūrėti

SEB bankas savo klientams pranešė, kokie pokyčiai jų laukia nuo kitų metų vasario 8-osios. Visos pagrindinės naujienos susijusios su grynaisiais pinigais. Tiems, kurie neturi nemokamo išsigryninimo limito, absoliučiai visuose Lietuvoje esančių bankų bankomatuose (net ir paties SEB) ši paslauga kainuos 0,8 proc. imamos sumos. Maloniausia SEB naujiena - nuo kitų metų vasario nebeapmokestinti grynųjų pinigų išėmimo (nustatyto limito) bet kurioje pasaulio šalyje.

Gerokai išlaidos padidės kai kurių atskirų rūšių kortelių turėtojams. "SEB Mylimiausia" savininkai šiuo metu SEB ir jo partnerio DNB (dabar "Luminor") bankomatuose iki 300 eurų per mėnesį gali pasiimti grynaisiais, nuo vasario 8-osios jau nuo pirmojo euro teks pakloti 0,8 proc. sumos (bet ne mažiau kaip 1 eurą). Tokias pat lengvatas turėjusiems "SEB ISIC Mastercard" kortelių savininkams irgi bus taikomos tokios sąlygos. Su "SEB Laisvalaikio" kortele už išgryninimą visuose Lietuvos bankomatuose jau teks mokėti nebe 0,4 proc., o 0,8 proc. sumos.

Blogiausios SEB banko sąlygos tų kortelių, kurios jau nuo 2016-ųjų nebeišduodamos, savininkams. Praktiškai jų visų galiojimas ir šiaip baigsis iki kitų metų pabaigos.

Tiesa, švelninamos grynųjų operacijos "VISA Classics" debeto kortelių turėtojams. Iki šiol ši paslauga kainuoja 2 proc. paimamos sumos, nuo vasario 8-osios ji pigs iki 0,8 proc.

O kas pradžiugins SEB klientus? Visų debeto kortelių turėtojams panaikinamas mokestis už sąskaitos likučio informaciją. Šiuo metu nemokamai pasitikrinti jį buvo galima tik šio banko bankomatuose (kituose pažiūrėjimo kaina buvo 0,3 euro), nuo vasario 8-osios tai bus galima padaryti visuose šalyje esančiuose bankomatuose.

Brangimas dėl kredito

SEB bankas pakoregavo ir kitų paslaugų kainas. Aktualiausia klientams – kredito sutarties sąlygų keitimas. Dauguma atvejų numatomas pabrangimas. Ir tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jis labai nedidelis. Norintiesiems keisti palūkanų kintamąją dalį teks pakloti, kaip ir anksčiau, 1,5 proc. likusios kredito dalies, bet ne mažiau kaip 250 eurų (buvo 150 eurų).

Keičiantiesiems fiksuotąją palūkanų dalį kai kuriais atvejais ši paslauga pigs. Tai priklausys nuo to, kiek liko iki sutarties galiojimo pabaigos. Likus 5 metams ir mažiau, reikės mokėti 1,5 proc. sumos, bet ne mažiau kaip 250 eurų (buvo 100 eurų). Likus 6–10 metų – 3 proc., bet ne mažiau kaip 250 eurų (buvo irgi 100 eurų). Šiuo metu sąlygos numatytos labai smulkiais laikotarpiais: 1–2 metams (1,5 proc.) , 2–3 metams (2 proc.) ir t.t.

Kredito sąlygų keitimas visais kitais atvejais irgi numato minimaliausios paslaugos kainos 150 eurų padidėjimą iki 250 eurų.

Taip pat atsiranda papildomų mokesčių bankui už įkeistą gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, jei jis nedraustas 30 ir daugiau dienų. Už kiekvieną objektą kas mėnesį numatomas 20 eurų administravimo mokestis.

Ką daryti, jei banko siūlomos brangstančios paslaugos netenkina? SEB pasiūlymo pabaigoje maloniai perspėja, kad nesutinkantieji mokėti brangiau iki 2019 m. vasario 7-osios  sutartį gali nutraukti.

Kiti kainų šuoliai

Skandinaviškas "Luminor" taip pat jau pranešė apie numatomą paslaugų kainų didėjimą nuo kitų metų vasario 1 d. Šie pokyčiai aktualus klientams, kurie savo finansus tvarko fiziškai atvykę į banko skyrius. Visi atsiskaitymai (įmokos už komunalines ir kitas paslaugas, pervedimai į savo ar kito gavėjo sąskaitas ir pan.) "Luminor" padaliniuose, iki šiol kainavę 3 eurus, nuo vasario atsieis 5 eurus.

Verslo klientams čia atsiranda 10 eurų mokestis už čekių knygelės išdavimą.

Didžiausia šio banko klientų laukianti naujiena – apmokestinamas buvęs nemokamas išgryninimas loterijos "Perlas" terminaluose. Nuo vasario kiekviena operacija kainuos 0,3 euro. Beje, kitų bankų kortelių turėtojams ši paslauga jau senokai yra mokama (SEB – 0,8 proc., be ne mažiau nei 1,5 euro, "Swdbank" – 0,4 proc., bet ne mažiau nei 0,43 euro). Galimybės nemokamai išsigryninti nuo 5 iki 10 eurų parduotuvėse, teikiančiose tokią paslaugą, kol kas nenaikina nė vienas didysis bankas.

"Swedbank" naujas kainas be jokių išankstinių laiškų klientams patvirtino nuo šių metų spalio 31 d. Lyginamasis kainynas nepateikiamas. Tačiau matyti, kad ir šiame banke jau nebeišduodamų, bet dar galiojančių kortelių (tiek debito, tiek kredito) periodiniai administravimo mokesčiai yra didesni nei kitų. Čia taip pat norima iki minimumo apriboti tiesioginius kontaktus su klientais. Pavyzdžiui, atsiskaitymo kortelė atsiunčiama paštu nemokamai, norint atsiimti atėjus į banko padalinį, tai kainuotų 1,45 euro ir laiko, nes daug kur "Swedbank" skyriuose vizito reikia užsirašyti iš anksto.

Kai trys didžiausi bankai valdo 80 proc. rinkos, tai yra oligopolija, ją apeiti yra sunku.

Monetos – ne pinigai?

Lietuvos bankas skelbia, kad visi euro banknotai ir monetos yra lygiavertės atsiskaitymo priemonės, tačiau realiai yra kiek kitaip. Komerciniuose bankuose ir už popierinių pinigų keitimą kliento pageidaujamomis kupiūromis (tarkime, iš 500 eurų parduotuvėje neturi grąžos, iškeisti šį stambų pinigą "Swedbank" kainuotų 4,5 proc., t.y. 22 eurus) imama, ir už monetų keitimą (tame pačiame "Swedbank" iki 5 eurų – nemokamai, daugiau nei 5 eurai – 4,5 proc.).

Nemenka našta prekybininkams, ypač smulkiesiems, yra pinigų mokėjimas į savo sąskaitą banko skyriuose monetomis. SEB už šią paslaugą ima brangiausiai – 5 proc. sumos ir dar 5 eurus, "Swedbank" – 4,5 proc., be ne mažiau kaip 3 eurus, "Luminor" –  4,5 proc., be ne mažiau kaip 2 eurus (tik besinaudojantieji trečiųjų šalių inkasavimo paslaugomis mokėtų mažiau nei 1 proc. sumos).

Mažesni bankai pasitenkina ir 3,5 proc. atneštų pinigų. Tačiau ir tai yra peilis smulkiesiems prekybininkams – provincijoje itin plačiai reklamuojamo elektroninio atsiskaitymo vietų mažai, o pirkėjų kišenėse jei ne vėjai švilpauja, dažnai tik metaliniai pinigai žvanga.

Kaip jaučiasi verslininkas, kai iš jo uždirbtų pinigų 4,5–5 proc. sau pasiima bankas? Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė atsako: "Jaučiasi apvagiamas. Mes jau keletą kartų kreipėmės į Lietuvos banką, tačiau iki šiol neišspręsta niekas."

Mažesniųjų verslininkų atstovė sakė, kad su Lietuvos banku kalbėta ir dėl kitų didelių finansinių kaštų, tačiau šis tyli, o įkainiai tik didėja. D.Matukienė priminė ir apie pastarojo meto didžiausias diskusijas viešoje erdvėje dėl prekių ir paslaugų kainų. Anot jos, Vyriausybės pažadai apie jų suvaldymą nieko vertos.

Viskas tobulėja

Gal stumiant Lietuvos gyventojus iš įprastų grynųjų pinigų atsiskaitymų į e.bankininkystę tikimasi rimtai paveikti šešėlinę ekonomiką? Tačiau ekonomikos ir finansų ekspertai primena, kad ir šešėlis naudojasi visomis naujausiomis technologijomis.

Asociacijos "Už sąžiningą bankininkystę" vadovas Kęstutis Kupšys, kartu vadovaujantis ir VšĮ "Lietuva be šešėlio", sako, kad vartotojai visada nori paslaugas gauti kuo greičiau, kuo daugiau, kuo kokybiškiau ir dar kuo pigiau, bet kad būtų kuo arčiau namų. Anot jo, ne visada įmanoma labai skirtingus banko ir kliento norus suderinti.

"Tenka daryti kai kurias išlygas. Vartotojams, kurie jau yra perėję prie e.bankininkystės, nebėra svarbus išgryninimo mokestis, – tvirtino K.Kupšys. – Ateitis, akivaizdu, yra ne grynųjų pusėje. Grynieji pamažu traukiasi. Nori nenori, pažangesnė visuomenės dalis pereis prie e.atsiskaitymų. Švedijoje jau kalbama apie e.kroną, kurią šalies vyriausybė leis lygiagrečiai su dabartine popierine krona. Pinigų pasaulis labai sparčiai keičiasi, po dešimtmečio jis gali atrodyti visiškai kitaip nei dabar. Gali pasirodyti visiškai kitokios pinigų formos, nei esame įpratę naudoti. Apie ateities pinigus kol kas tik šnekama, bet vystantis technologijoms jos taps realybe. Tad siūlyčiau nebijoti naujovių ir žiūrėti į bankų didinamus įkainius kaip į neišvengiamą blogybę."

K.Kupšys taip pat siūlo žmonėms, nepatenkintiems paslaugų brangimu viename banke, rinktis kitą. Anot jo, reikia ieškoti paslaugų paketo, kuris vartotojui tinka labiausiai. Asociacijos "Už sąžiningą bankininkystę" vadovas priminė, kad Lietuvoje galioja bazinio paslaugų krepšelio sistema, pagal kurią bankai už minimalią sumą (bazine – 1,5 euro) privalo suteikti tam tikras paslaugas. T.y. ne mažiau nei 550 eurų per mėnesį leisti pasiimti grynaisiais bankomate, taip pat minimalų skaičių nemokamų e.banko pervedimų ir t.t.

Prievarta neleistina

Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius Rūtenis Paukštė mano kitaip. Jis sako, kad bankų paslaugų branginimas, skyrių uždarymas nėra sąžininga, nes šios finansų įstaigos yra monopolininkės ir jų veikla yra labai pelninga.

"Ypač paslaugų, susijusių su grynaisiais, pabranginimas yra smūgis tiems žmonėms, kurie nesinaudoja ar mažiau naudojasi e.bankininkyste, – sakė R.Paukštė. – Manau, kad toks bandymas žmones suvaryti į e.bankininkystę ir iš etinės pusės labai negeras. Argumentų, kodėl tai reikėtų padaryti, nematau."

R.Paukštės teigimu, smūgis labiausiai ir bus jaučiamas regionuose, kur e.atsiskaitymo vietos nėra labai populiarios: "Kam patogu atsiskaityti grynaisiais, tegu jais atsiskaito, o kam patogesnė e.bankininkystė, tegu ją ir renkasi. Dabar ne pastarosios pranašumais žmonės įtikinami pereiti prie naujų technologijų, o prievarta (didinamais mokesčiais), nepaliekant jokių alternatyvų."

Bet Lietuvoje yra daug bankų. Gal tikrai galima išsirinkti sau tinkantį? Bankų klientų vadovas abejoja tokiais teiginiais.

"Kai trys didžiausi bankai valdo 80 proc. rinkos, tai yra oligopolija, ją apeiti yra sunku", – mano R.Paukštė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

lorenzo

lorenzo portretas
bankai tiesiog verčia LT piliečius laikyti pininigus ne Lietuvoje,o tai jau antivalstybinė veikla

...

... portretas
Ką veikia, ką veikia... - gi PILVĄ augina: "Kūdas bankininkas - kūda ir šalis' :/

kazin

kazin portretas
ka veikia veltedis vasileuskas?
VISI KOMENTARAI 33
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių