- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai praėjusiais metais uždirbo 357,9 mln. eurų grynojo neaudituoto pelno, 49,3 proc. daugiau nei užpernai (239,7 mln. eurų). Rekordiškai – nuo krizės laikų.
Rekordinis uždarbis
Anot Lietuvos banko, tai didžiausias pelnas nuo nuo 2009 m. ekonomikos nuosmukio laikų. Tik prieš jį, 2007-aisiais, bankai buvo uždirbę daugiau pelno – 370 mln. eurų.
"Bankai tikrai negali skųstis praėjusių metų rezultatu. Po dvejų nuostolingų metų, kurie buvo gerokai seniai (2009–2010 m.), bankai nuolatos auginosi pelną", – kovo 19-ąją spaudos konferencijoje situaciją bankų sektoriuje apibūdino Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.
Skelbiama, kad pelningai veikė visi rinkos dalyviai, išskyrus vieną užsienio banko filialą. Daugiau kaip pusė pelno teko "Swedbank" ir SEB bankui. Pirmasis uždirbo 116,595 mln. eurų konsoliduoto pelno (32,6 proc. bendro bankų pelno) – 3,8 proc. daugiau nei 2017 m. Antrojo išaugo 12,7 proc., iki 105,838 mln. eurų (29,6 proc. visų bankų dalies).
"Luminor" bankas, įsteigtas susijungus DNB bankui ir "Nordea Bank" Lietuvos skyriui, pernai uždirbo 54,949 mln. eurų pelno (15,4 proc. sistemos pelno). Šiaulių banko grupės pelnas pernai išaugo 62,5 proc., iki 52,098 mln. eurų (14,6 proc. viso bankų sektoriaus pelno). Kitų uždarbiai nepalyginti mažesni.
Pajamų šaltiniai
Grynosios bankų palūkanų pajamos 2018 m. buvo 469,5 mln. eurų (62 proc. visų pajamų), per metus padidėjo 64,9 mln. eurų (16 proc.). Pasak Lietuvos banko, jos didėjo tiek dėl augusių pajamų iš skolinimo veiklos, tiek ir dėl toliau mažėjusių palūkanų išlaidų.
Grynosios bankų paslaugų ir komisinių pajamos 2018 m. siekė 227 mln. eurų (30 proc. visų pajamų) ir buvo 22,5 mln. eurų (11 proc.) didesnės nei prieš metus.
Verta paminėti, kad bankai 2018 m. gavo 41,6 mln. eurų daugiau pajamų iš prekybai laikomo turto ir 16 mln. eurų daugiau iš paskolų ir gautinų sumų vertės atkūrimo.
Kreditai ir indėliai
Pasak V.Vasiliausko, gyventojams ir verslui suteiktų paskolų vertė pasiskirsčiusi beveik po lygiai. Skolinimas gyventojams pernai augo sparčiai, 8,4 proc. – iki 9,5 mlrd. eurų, skolinimas verslui – 4,8 proc., iki 9,7 mlrd. eurų. Pernai gyventojams suteiktų paskolų vertė ūgtelėjo beveik 740 mln. eurų, verslui – beveik 450 mln. eurų. Bendra paskolų vertė padidėjo 6,7 proc. (1,3 mlrd. eurų).
Nepaisant žemų palūkanų normų, klientų indėlių suma pernai toliau augo daugiau kaip 11 proc. (2,2 mlrd. eurų) ir metų pabaigoje sudarė 22,3 mlrd. eurų. Didžiausias indėlių augimas – beveik 1,4 mlrd. eurų – fiksuotas paskutinį metų ketvirtį. Tokį šuolį lėmė dėsningumas, kai metų pabaigoje įmonės atsiskaito su tiekėjais, darbuotojais. Prie indėlių augimo daugiausia prisidėjo gyventojai, jų bankuose laikomos lėšos sudarė 60 proc. visų indėlių.
"Manome, kad pagrindinis faktorius dėl palūkanų augimo yra pirmiausia susijęs su bankų koncentracija. Tai yra koncentracinė galia bankuose didėja", – tvirtino V.Vasiliauskas.
Bankai tikrai negali skųstis praėjusių metų rezultatu.
Blogų laikų nelaukiama
Buvęs vieno iš didžiausių Lietuvos skandinaviškių bankų vyr. analitikas prof. Rimantas Rudzkis pripažįsta, kad metinis 50 proc. šio finansų sektoriaus uždarbio šuolis yra įspūdingas. Bet tai nėra netikėta žinant, kad Lietuvos ekonomika keletą pastarųjų metų stabiliai auga. Tačiau, jo manymu, dalis bankų pelno visada yra popierinė, t.y. anksčiau suformuoti atidėjiniai. Kai tas paskolas pavyksta atgauti, atidėjiniai pavirsta pelnu.
"Kada bankų sistema gerai jaučiasi? Kai yra auganti ekonomika ir geri lūkesčiai. Tada vyksta intensyvi statybų plėtra, o su tuo susijęs kreditų išdavimas. Ekonomika auga – kreditai sėkmingai atgaunami, bankai nuostolių nepatiria, pajamos didėja, didėja ir pelnas. Pastaraisiais metais lūkesčiai buvo geri. Jie dar susiję ir su tuo, kad sparčiai augo ir atlyginimai. Tad buvo galima tikėtis bankų pelno didėjimo", – "Kauno dienai" praėjusių metų bankų veiklą komentavo prof. R.Rudzkis.
Tačiau ECB prognozuojami ekonomikos augimo lūkesčiai – pakankamai menki. Kaip bus ateityje?
"Negalima sakyti, kad menki, – aiškino profesorius. – Vis tiek prognozuojamas augimas, kad ir lėtesnis. Aišku, visame pasaulyje šiemet lūkesčiai kiek prastesni, nei buvo prognozuojama 2018 m. pradžioje. Tai turėtų atsiliepti ir bankų sektoriui. Lietuva, aišku, jautriai reaguoja į pasaulio, ypač ES, lūkesčius. Jeigu jie prastėja, tai atsiliepia ir mūsų verslui, kadangi jis yra eksportuojantis, orientuotas į Bendriją. Taigi, galime galvoti, kad dėl to bus poveikis ir Lietuvos bankų sistemai.
Bet, be skelbiamų lūkesčių metų pradžioje, ne mažiau svarbi yra ECB monetarinė politika. Praėjusių metų rudenį jis deklaravo, kad 2019-aisiais planuoja pereiti prie politikos griežtinimo. Dabar ECB tuos planus atidėjo, vadinasi bazinės palūkanų normos nebus didinamos šiais metais. O tai jau teigiamas veiksnys bankų sistemai. Galima sakyti, kad jai šiemet ir dar blogai nebus."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą1
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos1
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą5
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...