- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai praėjusiais metais uždirbo 357,9 mln. eurų grynojo neaudituoto pelno, 49,3 proc. daugiau nei užpernai (239,7 mln. eurų). Rekordiškai – nuo krizės laikų.
Rekordinis uždarbis
Anot Lietuvos banko, tai didžiausias pelnas nuo nuo 2009 m. ekonomikos nuosmukio laikų. Tik prieš jį, 2007-aisiais, bankai buvo uždirbę daugiau pelno – 370 mln. eurų.
"Bankai tikrai negali skųstis praėjusių metų rezultatu. Po dvejų nuostolingų metų, kurie buvo gerokai seniai (2009–2010 m.), bankai nuolatos auginosi pelną", – kovo 19-ąją spaudos konferencijoje situaciją bankų sektoriuje apibūdino Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.
Skelbiama, kad pelningai veikė visi rinkos dalyviai, išskyrus vieną užsienio banko filialą. Daugiau kaip pusė pelno teko "Swedbank" ir SEB bankui. Pirmasis uždirbo 116,595 mln. eurų konsoliduoto pelno (32,6 proc. bendro bankų pelno) – 3,8 proc. daugiau nei 2017 m. Antrojo išaugo 12,7 proc., iki 105,838 mln. eurų (29,6 proc. visų bankų dalies).
"Luminor" bankas, įsteigtas susijungus DNB bankui ir "Nordea Bank" Lietuvos skyriui, pernai uždirbo 54,949 mln. eurų pelno (15,4 proc. sistemos pelno). Šiaulių banko grupės pelnas pernai išaugo 62,5 proc., iki 52,098 mln. eurų (14,6 proc. viso bankų sektoriaus pelno). Kitų uždarbiai nepalyginti mažesni.
Pajamų šaltiniai
Grynosios bankų palūkanų pajamos 2018 m. buvo 469,5 mln. eurų (62 proc. visų pajamų), per metus padidėjo 64,9 mln. eurų (16 proc.). Pasak Lietuvos banko, jos didėjo tiek dėl augusių pajamų iš skolinimo veiklos, tiek ir dėl toliau mažėjusių palūkanų išlaidų.
Grynosios bankų paslaugų ir komisinių pajamos 2018 m. siekė 227 mln. eurų (30 proc. visų pajamų) ir buvo 22,5 mln. eurų (11 proc.) didesnės nei prieš metus.
Verta paminėti, kad bankai 2018 m. gavo 41,6 mln. eurų daugiau pajamų iš prekybai laikomo turto ir 16 mln. eurų daugiau iš paskolų ir gautinų sumų vertės atkūrimo.
Kreditai ir indėliai
Pasak V.Vasiliausko, gyventojams ir verslui suteiktų paskolų vertė pasiskirsčiusi beveik po lygiai. Skolinimas gyventojams pernai augo sparčiai, 8,4 proc. – iki 9,5 mlrd. eurų, skolinimas verslui – 4,8 proc., iki 9,7 mlrd. eurų. Pernai gyventojams suteiktų paskolų vertė ūgtelėjo beveik 740 mln. eurų, verslui – beveik 450 mln. eurų. Bendra paskolų vertė padidėjo 6,7 proc. (1,3 mlrd. eurų).
Nepaisant žemų palūkanų normų, klientų indėlių suma pernai toliau augo daugiau kaip 11 proc. (2,2 mlrd. eurų) ir metų pabaigoje sudarė 22,3 mlrd. eurų. Didžiausias indėlių augimas – beveik 1,4 mlrd. eurų – fiksuotas paskutinį metų ketvirtį. Tokį šuolį lėmė dėsningumas, kai metų pabaigoje įmonės atsiskaito su tiekėjais, darbuotojais. Prie indėlių augimo daugiausia prisidėjo gyventojai, jų bankuose laikomos lėšos sudarė 60 proc. visų indėlių.
"Manome, kad pagrindinis faktorius dėl palūkanų augimo yra pirmiausia susijęs su bankų koncentracija. Tai yra koncentracinė galia bankuose didėja", – tvirtino V.Vasiliauskas.
Bankai tikrai negali skųstis praėjusių metų rezultatu.
Blogų laikų nelaukiama
Buvęs vieno iš didžiausių Lietuvos skandinaviškių bankų vyr. analitikas prof. Rimantas Rudzkis pripažįsta, kad metinis 50 proc. šio finansų sektoriaus uždarbio šuolis yra įspūdingas. Bet tai nėra netikėta žinant, kad Lietuvos ekonomika keletą pastarųjų metų stabiliai auga. Tačiau, jo manymu, dalis bankų pelno visada yra popierinė, t.y. anksčiau suformuoti atidėjiniai. Kai tas paskolas pavyksta atgauti, atidėjiniai pavirsta pelnu.
"Kada bankų sistema gerai jaučiasi? Kai yra auganti ekonomika ir geri lūkesčiai. Tada vyksta intensyvi statybų plėtra, o su tuo susijęs kreditų išdavimas. Ekonomika auga – kreditai sėkmingai atgaunami, bankai nuostolių nepatiria, pajamos didėja, didėja ir pelnas. Pastaraisiais metais lūkesčiai buvo geri. Jie dar susiję ir su tuo, kad sparčiai augo ir atlyginimai. Tad buvo galima tikėtis bankų pelno didėjimo", – "Kauno dienai" praėjusių metų bankų veiklą komentavo prof. R.Rudzkis.
Tačiau ECB prognozuojami ekonomikos augimo lūkesčiai – pakankamai menki. Kaip bus ateityje?
"Negalima sakyti, kad menki, – aiškino profesorius. – Vis tiek prognozuojamas augimas, kad ir lėtesnis. Aišku, visame pasaulyje šiemet lūkesčiai kiek prastesni, nei buvo prognozuojama 2018 m. pradžioje. Tai turėtų atsiliepti ir bankų sektoriui. Lietuva, aišku, jautriai reaguoja į pasaulio, ypač ES, lūkesčius. Jeigu jie prastėja, tai atsiliepia ir mūsų verslui, kadangi jis yra eksportuojantis, orientuotas į Bendriją. Taigi, galime galvoti, kad dėl to bus poveikis ir Lietuvos bankų sistemai.
Bet, be skelbiamų lūkesčių metų pradžioje, ne mažiau svarbi yra ECB monetarinė politika. Praėjusių metų rudenį jis deklaravo, kad 2019-aisiais planuoja pereiti prie politikos griežtinimo. Dabar ECB tuos planus atidėjo, vadinasi bazinės palūkanų normos nebus didinamos šiais metais. O tai jau teigiamas veiksnys bankų sistemai. Galima sakyti, kad jai šiemet ir dar blogai nebus."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų lengvatinių paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų lengvatinių paskolų, o paraiškas bus galima teikti jau nuo pirmadienio, sako ekono...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių5
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT4
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai19
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...