- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Afrikiniam kiaulių marui toliau plintant ir baigiant apimti visą Lietuvą, svarstoma nebemokėti išmokų už sumedžiotas suaugusias šernų pateles.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika sako, kad tokia paskata nepasiteisino.
„Turime minčių nutraukti tą skatinimą, nes matome, kad tas šiek tiek padeda, bet mažai. Geriau lėšų skirsime sklaidai ir kontrolei. Vyksta svarstymai. Nemokėsime gal net ir už pateles“ – BNS pranešė D. Remeika.
Jo teigimu, sprendimas bus priimtas po konsultacijų Vyriausybėje.
Dabar 100 eurų išmokas medžiotojai gauna už sumedžiotas vyresnes negu 2 metų pateles. Pernai ši išmoka porai mėnesių buvo padidinta iki 300 eurų, bet kaip parodė praktika, tai medžiotojų nesuviliojo – šernų sumedžiota tik 10-15 proc. daugiau.
Veterinarijos tarnybos duomenimis, šiemet iki liepos tokių išmokų išmokėta už 625 šernes.
D. Remeika sako, kad medžiotojai galėtų labiau prisidėti mažinant šernų populiaciją ir maras plistų lėčiau.
„Šernas brangesnis negu išmoka už jo nušovimą, ir ji nesuvilioja“, – daro išvadą VMVT vadovas.
Po pusmečio maras išplis po visą Lietuvą
D. Remeikos teigimu, šernų maras plinta ir greitai apims visą Lietuvą.
„Virusas ima naujas teritorijas, tik laiko klausimas, kada likusią Žemaitijos dalį apims, ir padengs (sergantys) šernai visą Lietuvos teritoriją (...) Matyt, kokia pusė metų, gal metai ir bus visa Lietuvos teritorija okupuota maru sergančių šernų“, – prognozuoja D. Remeika.
Jo teigimu, paskutiniam šalies regionui, neapimtam šernų maro, – Žemaitijai – didžiausias spaudimas daromas iš Lietuvos rytų, Karaliaučiaus ir Latvijos šiaurės.
Pasak jo, užuot šernus medžioję, medžiotojai nesistengia pristabdyti maro plitimo. Tačiau, anot jo, Lietuvoje maras plinta lėčiau negu kaimyninėse šalyse: „Estijos visa teritorija apimta, Latvijos likę kokie 5-10 proc.“.
Slepiama informacija apie sumedžiotus šernus
D. Remeika neigia įtarimus, kad kai kurie medžiotojai gali slėpti realų sumedžiotų šernų skaičių.
„Tyrimo nepadarysi miške, rajono centre, jie atliekami tik Vilniuje. Priklausomai kada sumedžiotas šernas. Čia ne gaisrinė, niekas nevažiuoja su švyturėliais. Be to, tyrimų skaičius milžiniškas. Užima šiek tiek laiko“, – sakė D. Remeika.
Laboratorijoje, kur tiriami maro atvejai, dirba 12 tyrėjų. Per parą ištiriama apie 300 mėginių, o jeigu užsikrėtė kiaulės, – apie 600. VMVT tikinimu, mėginys ištiriamas per parą.
Šernas brangesnis negu išmoka už jo nušovimą, ir ji nesuvilioja.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika sako, kad tyrimai užtrunka ilgiau nei savaitę: „Medžiotojams yra našta, šerną turi saugoti šaldiklyje, negali net išvežti iš medžioklės plotų. O jeigu sumedžiojama keli ar keliolika šernų?“
K. Mažeika įsitikinęs, kad Maisto ir veterinarijos tarnyba turi dvigubai pagreitinti šernų tyrimus.
„Medžiotojai nuslėpdami šernus, problemą tik gilina, nors turėtų prisidėti prie jos sprendimo, nes valstybė moka už sumedžiotus šernus ir jų utilizavimą. Nes maras plinta į kiaulių ūkius pas ūkininkus“, – BNS sakė Seimo narys.
Anot jo, Vilkaviškio rajono medžiotojų būrelis „Karkliniai“, kuriam priklauso tik 1,6 proc. medžioklės plotų, per pirmą pusmetį sumedžiojo 37 gyvūnus, arba 28 proc. rajone sumedžiotų šernų (134).
„Klubas, turintis 1,6 proc. medžioklės plotų, sumedžioja beveik trečdalį rajono šernų? Atsitiktinumas? Manau, kad ne, nes nepasikeitė nei medžioklės intensyvumas, nei šernų tankumas. Greičiausiai šernai kitur neapskaitomi“, – BNS kalbėjo parlamentaras.
VMVT duomenimis, šiemet kiaulių maras nustatytas 10-yje naujų šalies rajonų, 38-iuose kiaulių ūkiuose, o vien šią savaitę – dar dviejuose ūkiuose, per pusmetį sunaikinta daugiau kaip 2,3 tūkst. kiaulių.
Nuo šių metų pradžios maras patvirtintas daugiau kaip pusantro tūkstančių šernų, o jų gaišenų randama kiekvieną savaitę. Ligos atvejai pastaruoju metu užregistruoti Telšių ir Šilutės rajonų savivaldybėse, kuriose ankščiau šio užkrato nebuvo.
Per pirmąjį pusmetį Lietuvoje sumedžiota apie 14,4 tūkst. šernų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą3
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...