- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš 4-5 metus uoste buvo susidariusi situacija, kai Uosto direkcijos bylų kiekis buvo smarkiai išaugęs.
Iš ginčų būta naudos...
Nemaža dalis bylų buvo susijusi su „Klaipėdos hidrotechnika“, kuri dabar jau yra bankrutavusi. Ši dar 2014 m. bankrutavusi bendrovė pernai rugsėjį jau netgi išregistruota iš juridinių asmenų registro.
„Klaipėdos hidrotechnika“ buvo bene paskutinioji bendrovė, kuri sugebėjo prisiteisti dalį pinigų iš Uosto direkcijos.
2015 m. ji kartu su vokiečių kompanija „Strabag Wasserbau“ prisiteisė 2,9 mln. eurų skolų, palūkanų ir netęsybų dėl 2011 m. nutrauktos krantinių statybos rangos sutarties.
Ši sutartis buvo nutraukta Uosto direkcijai vadovaujant Eugenijui Gentvilui. Nepaisant to, kad Uosto direkcijai buvo padaryta tokia palyginti didelė žala, praėjus kuriam laikui E.Gentvilo vadovavimą Uosto direkcijai dalis uostininkų vertina itin palankiai.
„Prie E.Gentvilo vyko kova su tuo metu uoste kainas sukėlusiais rangovais. Ir jo nuopelnas yra, kad su šaknimis išrovus tam tikras korupcines apraiškas, jau kelis metus rangos konkursų kainos Klaipėdos uoste yra vienos mažiausių visame Lietuvos statybų sektoriuje“, – aiškino vienas iš uostininkų teigdamas, jog tokią nuomonę sako neoficialiai.
Skundai teismams – taktikos dalis
Kitas teigiamas aspektas yra tai, kad uoste sumažėjo teismuose skundžiamų viešųjų pirkimų.
„Per 2017 metus teismams nepateiktas nė vienas skundas, kur mums būtų keliami finansiniai reikalavimai. 2017 metais nebuvo nė vienos naujos bylos dėl viešųjų pirkimų, nors jų atliekame šimtais“, – teigė Uosto direkcijos Teisės departamento direktorius Linas Rudys.
Bet viešųjų pirkimų bylų, kur figūruoja Uosto direkcija, iš ankstesnių metų teismuose dar buvo nagrinėjama.
Anksčiau viešųjų pirkimų rezultatai teismams dažnai būdavo skundžiami dėl taktinio intereso, neva darant spaudimą, kad, jei nelaimėsiu ir uostas turės nuostolių.
Tokia taktika ypač buvo suklestėjusi iki 2009 metų. Ją kartu su kai kuriomis uosto rangos darbų kompanijomis iš esmės „išrovė“ E.Gentvilas. Tai, kad dar po jo vyko kai kurių viešųjų pirkimų konkursų skundimai teismuose, buvo tarsi iš inercijos vykstantys procesai.
Jie iš dalies liovėsi ir todėl, kad nė vienai kompanijai, kuri skundė viešųjų pirkimų rezultatus nepavyko laimėti bylų teismuose. Tai yra įrodymas, kad Uosto direkcijos viešųjų pirkimų tarnybos dirba profesionaliai. Jei tik liktų kokie nors ryškūs kabliukai viešųjų pirkimų konkursų nelaimėjusios kompanijos jų rezultatus skųstų.
Kaip rodo pavyzdžiai, susiję su viešųjų pirkimų teismais kitose Klaipėdos institucijose, kartais užtenka mažo kabliuko sudėtingoje viešųjų pirkimų sistemoje, kad teismai pripažintų konkursus nepavykusiais.
Ne viską direkcija laimėjo
„2017 metais baigėsi keletas bylų, kurios mums buvo sėkmingos. Laimėjome bylas dėl dokų duobių, atmušų konkursų“, – akcentavo L.Rudys.
Nepaisant iki minimumo sumažėjusių teismų procesų, kuriuose dalyvavo Uosto direkcija, 2017 m. buvo 18 teismų sprendimų, kurie susieti su Uosto direkcija kaip ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu. Iš jų 9 atvejai kai priimti baigiamieji ilgo bylinėjimosi teismuose sprendimai Lietuvos apeliaciniame ar Lietuvos aukščiausiame teismuose. Iš jų vienu atveju dėl teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugų pirkimo konkurso pripažinta, kad Uosto direkcijos sprendimas neatitiko viešojo pirkimo sąlygų.
Kovą Uosto direkcija kaip trečiosios eilės kreditorius dalyvavo bendrovės „Memelio miestas“ bankroto proceso byloje dėl 2836 eurų skolos.
Balandį kaip trečiasis asmuo ji dalyvavo „Klaipėdos laivų remonto“ ginčo procese su Nacionaline žemės tarnyba.
Gegužę Uosto direkcija bylinėjosi su A.Ž. dėl jam skirtos 100 eurų baudos už netinkamą laivo, kuris stovi uoste neeksploatuojamas nuo 1997 m., trapą ir jį laimėjo.
Birželį Aukščiausiame teisme padėtas taškas dėl ginčo tarp Uosto direkcijos ir bendrovės „Borta“. Jis vyko dėl 67 ir 68 krantinių rekonstravimo konkurso, kuris baigėsi 2014 m. Aukščiausiasis teismas Uosto direkcijai skyrė 90 tūkst. eurų baudą ir priteisė sumokėti „Bortai“ bylinėjimosi išlaidas.
Liepą Uosto direkcija Lietuvos apeliaciniame teisme laimėjo prieš „MT Group“ ir „Jan De Nul N.V“ dėl užteršto grunto kasimo iš dokų duobių.
Taip pat 2017 m. liepos 20 d. Uosto direkcija pasirašė taikos sutartį su Vokietijos kompanija „Strabag Wasserbau“. Ji pripažino jos 395 tūkst. eurų reikalavimą. Jis atsirado todėl, kad „Strabag Wasserbau“ dar 2011 m. laimėjo konkursą dėl Klaipėdos miesto pramoginių laivų prieplaukos statybos, bet jos pradėti negalėjo, nes tuo metu Uosto direkcijai vadovavęs E.Gentvilas nutraukė sutartį. Vokiečių kompanijos nuostoliais sudarė dėl prastovų ir baudų už vamzdžių gamybos atšaukimą.
2017 m. spalio 26 d. Aukščiausiame teisme Uosto direkcija galutinai laimėjo ginčą su bendrovėmis „Getelit“ ir „Delmare OÜ“ dėl laivų švartavimo atmušų ir jų dalių gamybos ir pristatymo Klaipėdos uosto krantinėms. Konkursą buvo laimėjusi kita kompanija, kuri pasiūlė pirkti atmušas už 9,18 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų2
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...
-
ESO: dėl snygio elektros neturi 2 tūkst. vartotojų2
Dėl savaitės pradžioje Lietuvoje iškritusio šlapio sniego elektros vis dar neturi daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, daugiausia – Utenos ir Panevėžio regionuose, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Sugriežtinus patikrą rusiškų grūdų importo į Lietuvą neliko, bet išaugo jų tranzitas2
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas,...
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...