Brangymetis: neik neneigęs, brango beveik viskas

Auksas – ne tik grikiai

Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse labiausiai per metus pabrango grikių kruopos – daugiau kaip 47 proc. Už kilogramą grikių šiuo metu reikia mokėti maždaug 1,32 euro brangiau negu prieš metus. Žymiai pabrango natūralus jogurtas – 42 proc., atvėsintas viščiukas – beveik 40 proc. ir pienas – daugiau kaip 39 proc. Litras pieno dabar kainuoja 35 centais brangiau negu prieš metus.

Brango ne tik grikiai, bet ir kitos kruopos – daugiau kaip trečdaliu pabrango perlinės, miežinės, avižinės kruopos, manai. Žymiai pakilo ir duonos kaina.

Yra produktų, kurių kaina per metus sumažėjo. Labiausiai atpigo švieži karpiai – 12,45 proc., atlantinės lašišos – 10 proc. (maždaug euru už kilogramą), jūriniai ešeriai – daugiau kaip 7 proc. (60 ct už kg). Narvuose laikomų vištų kiaušiniai taip pat pigo beveik 9 proc.

Tyrimą atlikęs Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras palygino vidutines 96 maisto produktų kainas šių ir praėjusių metų vienuoliktą savaitę. Bendrai per metus pabrango 76 maisto produktai, atpigo aštuoniolika, o dviejų produktų kainos išliko nepakitusios.

Ekonominės klasės būtiniausių maisto produktų kainų tyrimas parodė, kad per metus padidėjo visų produktų, išskyrus mineralinį vandenį, kainos. Tyrimo metu stebėti 20 atrinktų būtiniausių produktų kainų pokyčiai. Vidutinė kaina apskaičiuojama pasirenkant trijų mažiausių kiekvieno produkto kainų vidurkį. Per metus labiausiai pabrango grikiai, saulėgrąžų ir rapsų aliejus, tamsi duona, manai, ryžiai.

Pavyzdžiui, grikiai ekonominės klasės produktų segmente per metus pabrango beveik 59 proc., maistinio rapsų aliejaus kaina didėjo 50 proc., o saulėgrąžų aliejaus – 37 proc. Tamsi duona pabrango beveik 37 proc., manų kruopos – beveik 27 proc., o ryžiai – 26 proc.

Geriamas ekonominės klasės (2–2,5 proc. riebumo) pienas ir sviestas (82 proc. riebumo) brango penktadaliu. Apie 19 proc. didėjo kvietinių miltų, virtų dešrelių ir 30 proc. riebumo grietinės kaina. Šviesios duonos kaina pakilo beveik 18 proc., batonų – 8 proc. Liesa varškė brango beveik 15 proc., o fermentiniai sūriai – beveik 14 proc. Makaronai pabrango kiek daugiau kaip 13 proc., virtos dešros brango dešimtadaliu, kefyras – daugiau kaip 8 proc., o M dydžio narvuose laikomų vištų kiaušiniai – beveik 7 proc.

Keturi iš penkių

„Šių metų vienuoliktos savaitės vidutines kainas palyginus su 2021 m. vienuolikta savaite, matome, kad brango keturi iš penkių maisto produktų. Be to, labiau brango ekonominės klasės maisto produktai – kai kurių populiarių ekonominės klasės būtiniausių maisto produktų mažiausios kainos per metus padidėjo labiau, nei šalyje stebimos vidutinės tokių maisto produktų kainos“, – atkreipė dėmesį Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.

Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, išskyrus automobilių ir motociklų prekybą, maitinimo ir gėrimų įmones, atmetus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, šiemet sausį–vasarį buvo 2,35 mlrd. eurų (be PVM) – 15,4 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu metu.

14,2 proc. – tiek vasarį Lietuvoje siekė infliacija, palyginti su pernai vasariu.

Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta be PVM sausį ir vasarį buvo 165,3 mln. eurų – 2,5 karto didesnė nei pernai tuo pačiu metu, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Vien vasarį mažmeninės prekybos apyvarta siekė 1,165 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su sausiu, atmetus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,4 proc.

Per metus – vasarį, palyginti su 2021 metų vasariu, apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 12,7 proc.

Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta per metus palyginamosiomis kainomis mažėjo 4,9 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančiųjų augo 31,8 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta augo 13,4 proc.

Per mėnesį maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta mažėjo 1 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančiųjų padidėjo 1,5 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,5 proc.

Tyrimas

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse toliau brangsta, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Kovą, palyginti su vasariu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango 6,4 proc. (3,87 euro), o palyginti su pernai kovu – 16,2 proc. (8,91 euro) brangesnis. Pigiausias – 55,3 euro, brangiausias – 67,1 euro.

Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos augo 4 proc. (1,89 euro), o per metus – 24,8 proc. (9,8 euro). Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 46 prekės, pigo šešios prekės. Labiausiai brango saulėgrąžų aliejus, pigiausi makaronai, grietinė, bulvės, pienas, juoda duona.

Komentaras

Lietuvos banko vadovo Gedimino Šimkaus nuomone, Vyriausybės ruošiamos antiinfliacinės priemonės turi būti orientuotos į tikslinę pagalbą žmonėms, kuriems kainų augimas yra skaudžiausias, o ne į priemones, mažinančias infliaciją.

Centrinio banko vadovas teigia, kad šios priemonės turi būti orientuotos į pajamų nelygybės ir socialinio pažeidžiamumo mažinimą: „Kai mes sakome antiinfliacinės priemonės, aš savęs klausiu, ar mes bandome paveikti tą statistinį dydį, kuris vadinasi infliacija, o galbūt mes bandome padėti žmonėms, kurie susiduria su kainų augimu, ir jiems vis mažiau lėšų lieka pragyvenimui? Socialinis pažeidžiamumas, pajamų nelygybė –  pagrindiniai antiinfliaciniame priemonių pakete.“